Nors ši žiema didelių speigų ir sniego pusnių mums kol kas neatnešė, staigūs temperatūros svyravimai gali pridaryti ne ką mažiau žalos. Iškritęs plonas sniego sluoksnis, per dieną virtęs balomis, o naktį pašalus, kitą rytą virsta plonu ir itin slidžiu ledo sluoksniu.
Būtent ši slidi ledo danga ir tampa viena dažniausių traumų priežasčių, šalia traumų, patirtų žiemos sporto ar aktyvių pramogų metu. Nors dažniausiai didesnės traumos tyko pastarosios grupės, nereikėtų ranka numoti ir į paprasto slystelėjimo pavojus. Net ir nesmarkiai kritus, galima patirti stiprių galvos ar stuburo kaklinės dalies sužalojimų, kurių pasekmės gali išlikti visą gyvenimą.
Patys dažniausi paslydus yra rankų lūžiai – riešo, stipinkaulio, alkūninių ataugų ar žastikaulio kaklo lūžiai ir išnirimai. Taip yra todėl, kad kai žmogus krenta, jis intuityviai bando prisilaikyti rankomis ir todėl visu savo svoriu jas užgula.
Tuo tarpu vyresnio amžiaus asmenys dažniau krenta ant nugaros. Taip nutinka, nes bėgant metams sulėtėja raumenų atsakas į nelauktą veiksmą bei sutrinka kūno pusiausvyros – vestibuliarinio aparato, atsakingo už koordinaciją, funkcija. Dėl prastesnės koordinacijos žmogus nespėja tinkamai sureaguoti paslydus kojai ir todėl dažniausiai krenta ant nugaros. Krytis ant nugaros – vienas pavojingiausių, nes žmogus nespėja prilaikyti galvos, todėl ji stipriai trenkiasi į grindinį. Tokiu būdu dažnai sužalojami kaukolės ir kaklinės stuburo dalies kaulai, sutrenkiamos galvos ar kaklo srities nugaros smegenys.
Išvengti tokių traumų galima planuojant keliones iš anksto: patikrinkite orų prognozę, jei numatoma lijundra, pasistenkite kelionę atidėti kitam laikotarpiui; pasirinkite maršrutą, kuris bus kad ir ilgesnis, tačiau turės didesnį pėsčiųjų srautą – tikėtina, jog toks keliukas bus greičiausiai pabarstytas smėliu ar skalda; pasirūpinkite kokybiškais žieminiais batais su minkštu, grublėtu padu; įsigykite specialius apkaustus, kurie tvirtinasi prie avalynės ir padeda jai geriau sukibti su žemės paviršiumi.
Vyresnio amžiaus žmonėms rekomenduojama kartu su savimi pasiimti ėjimo lazdelę arba šiaurietiškas lazdas – jos ženkliai sumažina kritimo riziką. Idealu, jei ėjimo lazdelei uždėsite specialų žieminį smaigą, kuris veiks panašiai kaip avalynės apkaustai.
Jei vis tik išvengti kritimo nepavyko, svarbu žinoti ką daryti įtariant, jog patyrėte traumą. „Gijos Klinikų“ ortopedas – traumatologas Gintautas Pocius pataria, jog pirmiausiai nereikėtų skubėti keltis, įvertinkite kūno siunčiamus signalus – ką skauda, kokio lygio skausmas. Jei susitrenkėte galvą ir jaučiate galvos svaigimą ar buvote netekę sąmonės, jaučiate itin stiprų stuburo ar galūnių skausmą, neturėtumėte keltis, o būtinai išsikviesti greitąją pagalbą – galite būti patyrę galvos sutrenkimą arba galūnės lūžį, todėl sužeistos vietos judinimas gali dar labiau pakenkti. Jei galūnė deformuota – jokiais būdais nebandykite jos atstatyti patys, nes galite pažeisti kraujagysles ar nervus.
Net jei nukritę nejaučiate galvos svaigimo ir jokio aštraus skausmo, neskubėkite iš karto keltis. Pirmiausia lėtai atsisėskite, įvertinkite, ar nesisuka galva, neatsiranda jokių skausmų. Pasėdėję keletą minučių, jei gerai jaučiatės, lėtai atsistokite, dar kartą įvertinkite savo savijautą. Jei nejaučiate jokių simptomų, tęskite savo kelionę, tačiau stebėkite save – dienos eigoje pajutę galvos svaigimą, pastebėję tinstančias galūnes ar pajutę stipresnius skausmus, pastebėję galūnės deformacijas, nedelsiant kreipkitės į gydytoją.