Iškritus pirmajam sniegui ar jam pradėjus tirpti ir atsidengus ledo sluoksniui ant šaligatvių, gatvių bei kiemuose, traumų dėl kritimo padaugėja net iki 10 kartų. Susižalojama ir pramogaujant. Juk spaudžiant šaltukui išeinama pasivaikščioti, išsiruošiama slidinėti ar čiuožinėti. O tokia veikla tinkamai nepasiruošus neretai baigiasi skausmingu kritimu. Apie tai, kaip saugotis žiemos pavojų ir ką daryti susižalojus, pasakoja „Gijos Klinikų“ gydytojas ortopedas-traumatologas Karolis Jurgelaitis.
Kokių traumų žiemą patiriama daugiausia? Ar iš tiesų dažniausiai nukenčia ar net lūžta galūnės?
Šaltuoju sezonu įvyksta daug su žiemos sportu ir kritimais susijusių traumų. Įvairaus amžiaus žmonės ypač dažnai patiria su kritimais susijusių traumų, kai nukenčia rankos. Krintant instinktyviai remiamasi rankomis visu kūno svoriu, dėl ko patiriami sumušimai ar net stipinkaulio lūžiai riešo srityje.
Kitos dažnos žiemos traumos – išnarinti sąnariai, raumenų, sąnarių raiščių patempimai, smegenų sutrenkimai.
Žmogus supranta susižalojęs, kai pajunta stiprų skausmą. Kokius dar simptomus, išduodančius, jog patirta sunki trauma, galima pastebėti?
Patyrus sunkų trauminį sužalojimą, be skausmo, taip pat stebima galūnės deformacija, ūmiai sutrikusi funkcija, kai nepavyksta atlikti aktyvių judesių ar nukenčia atraminė funkcija
Kaip suteikti pirmąją pagalbą patyrusiam traumą? Kada reikalinga medikų pagalba, o kada galima keliauti namo?
Patyrus sunkią galūnės traumą, kai stebimos deformacijos, sutrinka aktyvi rankos ar kojos funkcija, svarbu nejudinti galūnės, imobilizuoti pagalbinėmis priemonėmis ir skubiai kreiptis į medikus siekiant gauti profesionalią pagalbą.
Esant kaulų lūžiui. Jei tai apatinės galūnės trauma, stengtis neminti kojos, nes be tinkamos imobilizacijos galima kitų minkštųjų audinių (raumenų, nervų, kraujagyslių) pažaida.
Esant sumušimui, patempimui. Jeigu manote, kad patyrėte nedidelę traumą, po kurios stebimas sumuštos vietos patinimas, nedidelis skausmas, bet nenukenčia judesiai, reikėtų taikyti angliškų žodžių trumpiniais užšifruotą PEACE and LOVE protokolą. Simptomams nemažėjant kelias dienas, rekomenduojama kreiptis į medikus.
Tais atvejais, kai sužalojami tik minkštieji audiniai, savimi galima pasirūpinti ir namuose. Kas padeda greičiau gyti sumušimams?
Patyrus nedidelę traumą, kai sužalojami tik minkštieji audiniai, nuo seno įprasta vadovautis RICE metodika: R (rest) – ramybė; I (ice) – šaldymas; C (compression) – kompresija; E (elevation) – pakėlimas. Metams bėgant protokolai keitėsi (PRICE, POLICE). Šiuo metu publikuojamuose straipsniuose siūloma vadovautis PEACE and LOVE protokolu, kuris orientuotas tiek į ūmią traumos fazę, tiek į gydymo tęstinumą. Uždegiminė fazė po traumos trunka 24–72 val., todėl pirmomis valandomis rekomenduojama vadovautis PEACE protokolo dalimi:
P (protect), saugoti – nutraukti bet kokią skausmą keliančią veiklą 1–3 dienas;
E (elevate), pakelti – pažeistą galūnę laikyti pakeltą, kad sumažėtų patinimas;
A (avoid anti-inflammatory modalities), vengti nesteroidinių vaistų nuo uždegimo – uždegimo fazės metu vyksta audinių atsigavimo procesai, todėl jų slopinimas lėtina gijimą;
C (compression), kompresija – patinimą mažina pažeistos vietos kompresija, tinka elastinis bintas;
E (education), švietimas – pacientai turėtų būti tinkamai supažindinami su aktyvaus gydymo privalumais gydant traumas.
Praėjus kelioms dienoms reikėtų taikyti LOVE protokolo dalį, orientuotą į aktyvų gydymą:
L (load), apkrova – optimalus galūnės apkrovimas, nekeliant jos skausmo, skatina gijimą. Jūsų kūnas pats pasakys, kiek galima didinti krūvį;
O (optimism), optimizmas – teigiamas požiūris į gydymą siejamas su geresniais rezultatais;
V (vascularisation), kraujotakos gerinimas – rinkitės neskausmingus kardiopratimus, gerinančius viso kūno kraujotaką;
E (exercise), mankšta – traumuotos galūnės pratimai padeda atkurti mobilumą, jėgą ir propriorecepciją (giluminį jutimą) anksti po traumos.
Ar patyrus traumą galima vartoti nereceptinių skausmą malšinančių vaistų? Koks kiekis yra saugus?
Patyrus nedideles izoliuotas minkštųjų audinių traumas, skausmą malšinančių vaistų rekomenduojama vengti. Tačiau patyrus didesnės energijos traumas, kai skausmas riboja galūnės funkciją, nereceptinius skausmą malšinančius vaistus vartoti galima, tik ne ilgiau kaip 5–7 dienas.
Statistika rodo, kad dažniausiai slidinėjant ar kitaip pramogaujant gruodį–sausį susižaloja aktyviausi pramogautojai – 26–45 m. asmenys. Vyrai dažniau nei moterys. Tai darbingo amžiaus žmonės, kurie patiria raiščių patempimų ar plyšimų, rankų ir kojų sumušimų, peties išnirimų. Daugelis tikisi, kad tokia „nesudėtinga“ trauma neturės ilgalaikių pasekmių. Kaip yra iš tiesų? Ar tokie sužalojimai gyja ilgai? Kas padeda greičiau susigrąžinti darbingumą?
Iš tiesų dažniausiai aktyviomis žiemos pramogomis užsiima jauni, darbingo amžiaus žmonės. Tai jautri tema, nes šios traumos daro įtaką ne tik fizinei, emocinei, bet ir materialinei gerovei. Pacientai siekia kuo greičiau susigrąžinti darbingumą, o tam reikalinga tiksli diagnozė. Tokiu atveju būtina neatidėliotina gydytojo ortopedo traumatologo konsultacija, kurios metu, atliekant klinikinį ir instrumentinį ištyrimą ultragarsu ar magnetiniu rezonansu, nustatoma tiksli diagnozė. Tuomet galima paskirti efektyvų gydymą, pavyzdžiui, reabilitaciją ar operacinį gydymą.
Vienas dažniausių su slidinėjimu susijusių sužalojimų – priekinio kryžminio raiščio plyšimas. Taip pat gali būti ir kitų sąnarių sausgyslių ar raiščių struktūrų pažeidimų. Negydomos tokios traumos gali sąlygoti lėtinį sąnario nestabilumą, raumenų, dalyvaujančių to sąnario funkcijoje, nusilpimą ar net sunykimą.
Reabilitacija reikalinga tik po ortopedinių operacijų ar gali būti taikoma kitais atvejais?
Esant raiščių, sausgyslių patempimams, daliniams plyšimams ir net lūžus kaulams, neretai tenka taikyti ir konservatyvų gydymo būdą – imobilizaciją. Ilgalaikės imobilizacijos metu atsiranda sąnarių kontraktūros, sumažėja raumenų jėga, todėl reabilitacija tampa veiksmingu gydymo metodu sėkmingai grįžti į kasdienę veiklą.
Skaičiuojama, jog daugiau nei pusė traumų linkusios kartotis. Kaip to išvengti? Ar reikia sužalotas, bet jau sugijusias vietas sutvirtinti elastiniu bintu ir pan.?
Pakartotinių traumų procentinė išraiška mokslinėje literatūroje varijuoja nuo 5,5 % iki 48 %. Kalbant apie dažniausiai pasitaikančias pakartotines traumas, reikėtų paminėti čiurnos raiščių patempimus ar net plyšimus. Įrodyta, kad teipavimas ar funkcinis įtvaras yra daug efektyvesnė priemonė potrauminei edemai mažinti nei įprasta rigidiška imobilizacija. Funkcinį įtvarą galima naudoti iki metų po traumos, siekiant sumažinti pakartotinės traumos tikimybę. Deja, nėra įrodymų, kad šios priemonės padeda apsisaugoti nuo pirminės traumos.
Ypatingai rizikos grupei priskiriami vyresnio amžiaus asmenys. Kodėl?
Kuo vyresnis žmogus, tuo didesnė griuvimų ir su jais susijusių sunkių traumų rizika. Senstant organizmui susilpnėja rega, klausa, pusiausvyra, galūnių jėga, vargina lėtinės ligos, vartojama daugiau vaistų. Visa tai lemia, kad kasmet trečdalis žmonių, vyresnių nei 65-erių, patiria griuvimų, o vyresnių nei 80 m. grupėje – net 50 %. Tokių traumų gydymas tampa sudėtingas dėl osteoporotinių kaulų pakitimų, kitų gretutinių ligų.
Kokios prevencijos priemonės padeda sumažinti traumų riziką šaltymečiu? Galbūt pagelbės pusiausvyrą gerinantys pratimai ar kitoks specifinis pasiruošimas?
Žiemą visi turime stengtis neskubėti. Iš namų išeikime tinkama, neslystančiais padais avalyne, laikykimės už turėklų, įvertinkime kelio dangą, slidžiu paviršiumi judėkime lėtai, mažais žingsneliais. Taip pat svarbu nelaikyti rankų kišenėse – tai padės išlaikyti pusiausvyrą ir koordinaciją.
Jei visgi griuvimas neišvengiamas, stengtis atpalaiduoti kūną, prilenkti smakrą prie krūtinės. Griūti ant sėdmenų ir neamortizuoti smūgio rankomis.
Vyresniame amžiuje svarbu eiseną ir pusiausvyrą lavinantys pratimai, fizinis aktyvumas, visavertė mityba, lėtinių ligų gydymas ir prevencija.
Apie žiemos traumas faktais ir skaičiais
- Valstybinės ligonių kasos prie Sveikatos apsaugos ministerijos (VLK) statistika rodo, kad 2021-ųjų žiemą dėl slidžios dangos griuvo ir susižeidė daugiau nei 3000 gyventojų. 2022-aisiais skaičiai išaugo dvigubai.
- Trečdalį visų nelaimingų nutikimų žiemą sudaro įvykiai aktyviai leidžiant laiką gamtoje. Žmonės dažnai nepamatuoja savo jėgų ir į šaltymečio pramogas neria stačia galva. Statistika rodo, kad leidžiantis nuo kalniukų slidėmis, rogutėmis ar čiuožinėjant pačiūžomis itin dažni stiprūs sumušimai bei viršutinių ir apatinių galūnių išnirimai. Neišvengiama ir skaudesnių pasekmių – kaulų lūžių.
- Galvos smegenų traumų dažniausiai patiria 5–9 m. vaikai, 15–29 m. jaunuoliai ir vyresni nei 75-erių žmonės. Suaugusieji paprastai krinta pavojingiau nei vaikai, nes yra sunkesni, aukštesni ir griūva įsitempę, neatsipalaidavę.
- Statistiškai apie 25 % traumų slidininkai patiria per pirmąjį čiuožimo sezoną. Vidutinis traumų dažnis yra 2–4 traumos per 1000 čiuožimo dienų. Vadinasi, jei nuo kalno leidžiasi 1000 slidininkų, tikėtina, kad 2–4 jų patirs traumą.
- „Swedbank“ skaičiuoja, kad vidutinė išmoka, patyrus traumą slidinėjant, siekia apie 500 Eur. Į šią išmoką įskaičiuojamos išlaidos gydytojo konsultacijai, instrumentiniams tyrimams, įtvarui bei vaistams. Pasitaiko ir tokių atvejų, kai traumą patyrusį asmenį tenka transportuoti iš itin sunkiai pasiekiamos vietovės, tam pasitelkiamos specialios priemonės. Tad visų išlaidų suma gali sudaryti ir kelis tūkstančius eurų.
- Remiantis „SEB gyvybės draudimo“ statistika, daugiau negu pusė visų vaikų patiriamų traumų yra kaulų lūžiai ir išnirimai (52,63 %) – paprastai žastikaulio, nykščio, dilbio kaulo, kryžkaulio, plaštakos pirštų, kulkšnies ir raktikaulio. Žiemą dažniausiai lūžta riešas – vaikai paslysta ir krisdami bando remtis ranka.
- „Lietuvos draudimo“ duomenimis, 2021 m. iš viso dėl įvairių traumų išmokėta daugiau nei 2,6 mln. Eur suma. Vidutinė nuostolio suma siekė 220 Eur, o didžiausia išmoka pernai viršijo 4300 Eur.
- Statistiškai neblaivūs asmenys traumų patiria daug dažniau, jos būna sunkesnės.
