Žiema – ne vien smagūs pasivažinėjimai rogutėmis ir rubuilių sniego senių lipdymas. Tai – ir slidūs šaligatviai, ir apledėję laiptai, ir didesnė traumų tikimybė. Raiščių ar raumenų patempimai, įvairių kaulų lūžiai ir smegenų sutrenkimai sudaro daugiau nei pusę visų žiemą patiriamų traumų.
Slystelėjimo kaina
„Gijos klinikų“ ortopedas-traumatologas Gintautas Pocius teigia, kad traumos žiemą būna įvairios, tačiau tam tikras tendencijas stebėti galima.
„Paslydus dažniausiai patiriami rankų lūžiai – griūvant instinktyviai rankomis remiamasi į žemę, joms tenka visas kūno svoris, todėl dažniausiai pasitaikanti trauma yra stipinkaulių lūžiai riešo srityje ir kitų rankos kaulų lūžiai. Kitos dažnos žiemos traumos – išnarintos čiurnos, raumenų, sąnarių raiščių patempimai, kaulų lūžiai, išnirimai, smegenų sutrenkimai“, – G.Pocius vardija griūvimo paslydus padarinius.
Gydytojas atkreipia dėmesį, kad ypač atsargūs žiemos sezonu turėtų būti senjorai, nes jų vestibulinio aparato funkcija veikia nebe taip gerai, raumenys nespėja tinkamai sureaguoti slystelėjus. Taip pat vyresnio amžiaus žmonėms dažniausiai būna sutrikusios kaulo gijimo funkcijos, pradėjusi vystytis osteoporozė, taigi bet kokio lūžio gydymas gali būti itin sudėtingas ir prisidėti prie kitų ligų, tokių kaip sąnario artrozė ar osteoartritas, vystymosi.
Svarbi profilaktika
Nors traumos nutinka netikėtai, tačiau, tinkamai atlikę namų darbus, jų tikimybę galime sumažinti iki minimumo.
Pirmiausia reikėtų stiprinti savo kūno pusiausvyrą. Tam puikiai tinka jogos, kalanetikos ar pusiausvyros kūno pratimai, kurie padės sustiprinti kūną ir išlaikyti pusiausvyrą slystelėjus. Itin svarbu pasirūpinti ir tinkama kaulų būkle: vartoti užtektinai kalcio, vitamino D – šie vitaminai stiprina kaulus, todėl jie tampa mažiau trapūs, sumažina osteoporozės tikimybę.
Kitas svarbus žingsnis – pasirūpinti tinkama avalyne. Žieminiai batai turėtų būti storu, grublėtu padu, su žemu pakulniu, idealu – su specialiais apkaustais, kurie geriau kimba su žemės paviršiumi. Jei vaikštote su lazdele ar ramentais, jiems galima pritaikyti specialius antgalius su smaigais ir taip sumažinti paslydimo tikimybę.
Ir, žinoma, būtina saugotis: prisilaikykite lipdami iš automobilio ar viešojo transporto, išeikite iš namų šiek tiek anksčiau, kad nereikėtų skubėti, eikite tuo keliu, kuris bus mažiau slidus ir nuvalytas – net jei jis ir tolimesnis, eidami neskubėkite, eikite mažais žingsniukais, šiek tiek palinkę į priekį, ištraukite rankas iš kišenių.
Nepamirškite, kad paslysti galima ne tik lauke, bet ir pastate – nuo batų nukritęs ir ištirpęs sniegas koridorių gali paversti tikra čiuožykla. Todėl visada naudokitės kilimėliu prie durų, būkite itin budrūs, jei matote, kad grindys šlapios.
Pirmoji pagalba pargriuvus
Jei vis dėlto nepavyko išvengti traumos, pirmiausia įvertinkite sužeidimo rimtumą. Jei manote, kad tik susitrenkėte, – sumuštos vietos tinimą ir skausmą galite malšinti šaldančiais kompresais.
Ledinio kompreso nelaikykite ištisai prie odos, nes galite nušalti – kompresą laikykite 15 min., tada padarykite pusvalandžio pertrauką. Taip pat galite patepti sumuštą vietą gydančiu tepalu. Jei patinimas ir skausmas nepraeina per kelias dienas, nedelsdami kreipkitės į gydytoją.
Patyrus rimtesnę traumą, negalima judinti sužalotos rankos ar kojos. Susižalojus koją, jokiu būdu nereikėtų ja remtis ir bandyti eiti, nes gali atsirasti sunkesnių raiščių ir sąnarių sužeidimų, pasislinkti lūžę kaulai. Būtina kuo skubiau kreiptis į medikus profesionalios pagalbos. Priklausomai nuo traumos, gali prireikti langetės, gipso ar plastiko įtvaro, operacijos.
Įtvarai – ne tik gyti
Imobilizuoti sumuštą vietą ir paspartinti gijimą padeda specialūs ortopediniai įtvarai. Jie prilaiko rankų, kojų, nugaros ar juosmens srities raumenis, stabiliai vietoje išlaiko kaulą ar sąnarį.
Ortopedinių prekių „Sveikatinė“ parduotuvių vadovė Rasa Sitkevičienė pastebi, kad žiemos metu įvairių įtvarų pardavimai gerokai padidėja.
„Ypač – dabar, per karantiną, kai patekti pas gydytojus sunkiau, o skubios pagalbos prireikia. Specialūs ortopediniai įtvarai – profesionali medicinos priemonė, padedanti geriau judėti, sklandžiau ir greičiau sveikti. Jie sutvirtina pažeistą vietą, paspartina gijimą, sumažina skausmą. Įtvarai pasitarnauja ir profilaktikai, siekiant, kad traumos nepasikartotų“, – primena R.Sitkevičienė.
Nešioti įtvarus rekomenduojama ir sunkų fizinį darbą dirbantiems, sportuojantiems žmonėms. Tinkamai parinkti jie saugo sąnarius, apriboja judesių amplitudę, mažina raiščiams, sąnariams ar sausgyslėms tenkantį krūvį.
