Kojų sunkumo, nuovargio, patinimo, skausmo po darbo dienos, praleistos sėdint ar stovint daugelis iš mūsų nelaiko rimtu negalavimu. Net nepagalvojame, kad tai gali būti pirmieji lėtinio veninės kraujotakos nepakankamumo požymiai – venų varikozė.
Kai kojų venos išryškėja, išvengti paūmėjimų ir komplikacijų daug sunkiau, o gydymas būna ne toks veiksmingas.
Svarbiausi rizikos veiksniai
„Išsiplėtusios, po oda gerai matomos venos, mazgelius ar maišelius primenantys dariniai rodo, kad venų varikozė jau pasiekė trečiąją stadiją. Tai reiškia, kad sutriko veninė kraujotaka, kraujas grįžta į širdį lėčiau, nepakankamu kiekiu ar ima tekėti atgal, dėl to formuojasi stazė (kraujo sąstovis)“, – apie ligą ir ankstyvos diagnozės svarbą pasakoja Respublikinės Vilniaus universitetinės ligoninės kraujagyslių chirurgas Artūras Mackevičius.
Dažniausiai taip atsitinka dėl giliųjų arba paviršinių venų vožtuvų silpnumo ir nesandarumo. Daugiau nei 80 proc. pacientų šį sveikatos sutrikimą yra paveldėję. Jeigu vienas iš tėvų sirgo lėtiniu veninės kraujotakos nepakankamumu, rizika, kad sirgsite ir jūs siekia net 50 proc. Jei sirgo abu, ji padidėja net iki 80 proc. Liga greičiau pasireiškia, kai yra papildomų rizikos veiksnių – sėdimas ar stovimas darbas, per mažas fizinis aktyvumas, antsvoris.
Tikslių duomenų, kiek Lietuvos gyventojų vargina ši problema nėra, tačiau pritaikius Danijos statistinius sergamumo šia liga skaičiavimo metodus jų turėtų būti apie 500 tūkst., mano pašnekovas. Tai reiškia, kad kas šeštas mūsų šalies gyventojas susiduria su lėtiniu veninės kraujotakos nepakankamumu. Jis dažniau pasireiškia vyresniems asmenims, tačiau vargina ir jaunus žmones. Jauniausias pacientas, kurį teko operuoti A.Mackevičiui, buvo vos 15 metų.
Venų varikozė – rimta liga
Gydytojas įspėja, kad negydant apie 20 proc. atvejų liga pereina į sunkesnes stadijas ir tampa ne tik estetine problema: atsiranda odos ir paodžio pakitimų, kaupiasi skysčiai, gali atsiverti opos, gręsia kraujagyslių sienelių uždegimas, giliųjų venų trombozė. Labai svarbu kuo anksčiau kreiptis į specialistus. Pirmieji požymiai, į kuriuos negalima numoti ranka yra kojų nuovargis, tinimas, skausmas, mėšlungis. Jau tada galima skirti gydymą – kompresinę terapiją, kuri sumažina šiuos simptomus.
Antroji lėtinio veninės kraujotakos nepakankamumo stadija, pasireiškianti telangiektazija (išryškėja paviršinių kraujagyslių piešinys) taip pat dažnai lieka nepastebėta. „Moterys paprastai kreipiasi anksčiau, kai tik pamato išryškėjusias paodžio venas, nes jos negražiai atrodo. Vyrai varikozines venas ir mazgus pastebi negreitai, nes nedepiliuoja kojų. Ateina ir sako, kad jie tik vakar atsirado, nors akivaizdu, kad tai tęsiasi ne vienerius metus“, – teigia A.Mackevičius.
Kraujagyslių chirurgai netgi sako „vyriškos venos“, tai reiškia, kad liga užleista, laukia ilgas gydymas, sudėtinga operacija. Moterims dažnai lėtinis veninės kraujotakos nepakankamumas pirmą kartą pasireiškia nėštumo metu. Nėščiosioms padidėja slėgis mažąjame dubenyje, tai apsunkina veninę kraujotaką, dėl to išryškėja varikozė. Tada būtina taikyti kompresinę terapiją, nešioti specialias kojines, o pagimdžius ir baigus maitinti kūdikį, jeigu reikia, galima operuoti.
Efektyviausia – kompresinė terapija
Nemažai vyresnių pacientų, nejautę jokių negalavimų, su veninės kraujotakos nepakankamu susiduria netikėtai, išsiruošę į kelionę. Ilgai skridus ar važiavus automobiliu dažniausiai vakare sutinsta kojos. Jiems į kelionę būtina pasiimti profilaktines kompresines kojines, kurios suaktyvina veninę kraujotaką, palengvina veninio kraujo grįžimą iš kojų, pataria gydytojas.
Jos pagelbės ir tiems, kurių darbo diena prabėga sėdint arba stovint. Žinoma, reikia imtis ir kitų profilaktinių priemonių: jeigu kojos apsunkusios laikas nuo laiko jas pakelkite aukščiau, leiskite joms pailsėti. Veninis kraujas geriau teka, kai dirba blauzdos raumenys – pasivaikščiokite, atlikite keletą specialių pratimų, pavyzdžiui pakaitomis atsistokite ant pirštų ir ant kulnų. Net sėdint galima padaryti lengvą mankštą: pasukiokite pėdas per čiurną. Tai padės išvengti kraujo sąstovio.
Pratimus derinant su kompresine terapija, veiksmingiausia profilaktine priemone, pasiekiama ypač gerų rezultatų. Prieš perkant kompresines kojines reikėtų pasitarti su gydytoju – jis rekomenduos tinkamą kompresijos klasę įvertinęs paciento būklę. Renkantis kojines reikalingi ir kojos matavimai. Įvairūs šaldantys ar šildantys tepalai ir kremai tik silpnina nemalonius pojūčius, trumpam pagerinti savijautą, tačiau ligos jie negydo, atkreipia dėmesį kraujagyslių chirurgas.
Taikomas kompleksinis gydymas
Venų varikozė gydoma kompleksiškai, geriausių rezultatų pasiekiama, kai įvairūs metodai derinami tarpusavyje. Kartu su kompresine terapija gali būti taikomas ir medikamentinis gydymas vaistais, kurie pristabdo lėtinio veninio kraujotakos nepakankamumo progresavimą, tonizuoja kraujagyslių sieneles. Kitas gydymo metodas yra skleroterapija. Jos metu į veną leidžiami vaistai, kurie venos sienelėje sukelia uždegimą. Dėl uždegimo venos sienelės sulimpa ir vena subliūkšta.
Jeigu tai nepadeda, prireiks operacijos. Operuoti varikozines venas galima dviem būdais. Chirurginiu atviru arba minimaliai invazyviu, naudojant lazerį. Abu metodai veiksmingi, tačiau taikant pirmąjį reikalinga nejautra, organizmas patiria didesnę traumą. Operuojant lazeriu, kuris išgarina vandenį iš venos sienelės, vena sunyksta ir jos nebereikia šalinti. Nedaromi pjūviai, pakanka vietinio nuskausminimo, jau kitą dieną galima eiti į darbą, nelieka randų.
Kurį metodą taikyti sprendžiama tik ištyrus kraujagysles ultragarsu – atlikus dvigubą skenavimą. Tai leidžia labai tiksliai įvertinti jų būklę, išsiaiškinti kraujotakos sutrikimo priežastis, įsitikinti, kad operacija reikalinga ir nuspręsti, kokia. Pačius venų mazgus pašalinti nesudėtinga, bet to nepakanka, reikia pašalinti ir priežastį. Kai kurie bendrieji, ne kraujagyslių chirurgai imasi operuoti venas neatlikę ultragarsinio tyrimo, todėl pacientų būklė po kurio laiko gali vėl pablogėti.
Nuo polinkio sirgti neapsaugo
„Reikia suprasti, kad operuojama venų varikozė, o ne įgimtas polinkis šiai ligai. Operacijos metu ištaisomi rasti defektai, pašalinamos jų priežastys, tačiau po kelių ar keliolikos metų gali atsirasti kitų problemų ir vėl gali išryškėti venos, atsirasti mazgų. Tada reikės vėl operuoti, tvarkyti kitą jų dalį. Vienos operacijos metu sutvarkoma viena koja, visos jos kraujagyslėse esančios problemos. Jeigu yra problemų ir kitoje kojoje, po kurio laiko daroma antra operacija“ – komentuoja gydytojas.
Kraujagyslių chirurgo teigimu, geri chirurginio gydymo rezultatai susiję ir su paciento gebėjimu po operacijos tinkamai prisižiūrėti. Būtina laikytis tam tikrų profilaktinių priemonių, visų pirma nešioti pirmosios kompresinės klasės kojines arba pėdkelnes, bent jau šaltuoju metų laiku. Labai norint ir vasarą galima prisitaikyti tinkamas, nes jų yra visokių modelių, raštų ir spalvų, tinkančių net prie mini sijono. Tai svarbu, nes pristabdo ligos progresavimą.
Kai kuriose šalyse net 80 procentų atvejų venų varikozė operuojama lazeriu, kitose apie 50 proc. Lietuvoje tikslios statistikos neturime, tačiau minimaliai invazyvių operacijų naudojant lazerį taip pat kasmet atliekama vis daugiau. Už jas sumoka ligonių kasos, pacientai patys turi susimokėti tik už vienkartinių priemonių rinkinį (tarp jų ir šviesolaidinį lazerio antgalį), kurio kaina siekia nuo 600 iki 700 eurų. Tiems, kuriems tai per brangu, daromos atviros chirurginės operacijos.
Faktų kalba
- Nuo 0,5 iki 1,5 proc. europiečių serga lėtiniu veninės kraujotakos nepakankamumu.
- Apie 13 proc. ligonių varikozinis venų išsiplėtimas komplikuojasi į sunkesnę ligą: kojų edemą, lipodermatosklerozę, opą, pigmentacijos sutrikimus, tromboflebitus.
- Venų sienelė yra santykinai plona ir neturi daug raumenų. Venai pumpuoti kraują aukštyn padeda aplink ją esantys raumenys. Jeigu jie silpni, ji pagalbos nesulaukia.
- Venose yra daug vožtuvėlių, kurie, būdami sveiki, neleidžia aukštyn varomam kraujui grįžti atgal. Jei dėl kokių nors priežasčių (amžiaus, įgimtų savybių) venos sienelė netenka elastingumo ar atsiranda vožtuvo defektas, vystosi venų nepakankamumas, vis daugiau vožtuvų pažeidžiama.
- Įtakos gali turėti ir per didelis spaudimas veninei sistemai (stovimas darbas, nėštumas, antsvoris). Moteriški hormonai taip pat atpalaiduoja venų sienelę, o pakeičiamoji hormonų terapija ar kontraceptikai dar labiau didina riziką.
Požymiai, kuriuos pastebėjus rekomenduojama kreiptis į kraujagyslių specialistą:
- greitas nuovargis ir sunkumo jausmas kojose;
- kojų skausmas po ilgo sėdėjimo ar stovėjimo;
- kojų patinimas po darbo dienos;
- paryškėjęs kojų poodinių venų piešinys;
- naktinis mėšlungis;
- kojų odos spalvos pakitimai;
- opų ar žaizdų apatinėje kojos dalyje atsiradimas;
- buvę kojų venų susirgimai šeimoje.
Giedrė Budvytienė
Šeimininkė, 2017