Išryškėjusios venos – ne tik estetinė problema
Po ilgos darbo dienos nusispyrus aukštakulnius taip ir norisi pailsinti kojas, pamasažuoti ištinusias kulkšnis ir patogiomis kelnėmis paslėpti vis labiau ryškėjantį venų bei kapiliarų raizginį. PSO duomenimis, taip jaučiasi kas ketvirta moteris pasaulyje. Apie 24 % dailiosios lyties atstovių venų liga yra tiek pažengusi, kad blauzdas bjauroja veniniai mazgai, kurių nebeįmanoma paslėpti net storiausiomis kojinėmis.
Pavargusios kojos
Veninė sistema – svarbi širdies ir kraujagyslių dalis. Kojos yra labiausiai nutolusios nuo širdies, todėl tam, kad iš jų veninis kraujas pakiltų iki širdies, jis turi būti spaudžiamas dirbančių blauzdos raumenų. Kraujo tekėjimą viena kryptimi užtikrina venose esantys vožtuvai, neleidžiantys kraujui grįžti atgal. Kai vožtuvai yra pažeisti, venos spindis išsiplečia, atsiranda sąlygos kraujui tekėti atgal, kauptis kojų venose ir taip dar labiau plėsti jos spindį. Net jeigu vožtuvas yra sveikas, plečiantis venos spindžiui jis tampa nesandarus, todėl negali tinkamai atlikti savo funkcijos. Vos prasidėjus šiam procesui kojos apsunksta, o ligai progresavus pradeda aiškiai matytis kapiliarai, o vėliau – ir stambesnės venos. Kartais kraujas patenka į audinius ir tuomet blauzdas „papuošia“ didesnės ar mažesnės mėlynės. Galiausiai pradeda formuotis veniniai mazgai, kurie, prisidėjus uždegimui, sukietėja ir tampa ne tik pastebimi, bet ir skausmingi. Beveik 65 % dėl varikozės kenčiančių pacientų į gydytojus kreipiasi tik tada, kai išryškėjusios venos tampa estetine problema ir jų nebeįmanoma paslėpti. Tačiau iki tol kenčia skausmą ir diskomfortą.
Rizikos grupėje – moterys
Į išsiplėtusias paviršines venas dažnai ilgą laiką nekreipiama jokio dėmesio, o varginantys simptomai priskiriami įprastam kasdieniam nuovargiui. Nustatyta, kad kas penktą suaugusį Lietuvos gyventoją vargina kojų kraujotakos sutrikimai. Lietuvoje šiuo negalavimu skundžiasi iki 300 tūkst. žmonių: serga kas ketvirta moteris ir kas šeštas vyras. Nors įprasta, kad ši liga dažniau vargina vyresnio amžiaus žmones, pastaruoju metu užfiksuojama vis daugiau atvejų, kai asmenims iki 35 m. nustatoma pažengusi ir agresyvaus gydymo reikalaujanti venų varikozė. Gydytojų nuomone, tai susiję su lėtinį veninį nepakankamumą sukeliančiais rizikos veiksniais: gyvenimo būdu ir įpročiais. Tai ilgas stovėjimas ar sėdėjimas, nutukimas, vidurių užkietėjimas, rūkymas, ankšti drabužiai. Labai svarbus ir paveldėjimo veiksnys – net 6 atvejais iš 10 venų vožtuvų silpnumas bei per silpnas venų sienelės tonusas yra paveldimas. Taip pat dailiosios lyties atstovės susirgti rizikuoja dar ir dėl hormonų pokyčių, ypač moterys, daugiau kaip 10 metų vartojančios kontraceptines tabletes. Be to, ši liga išryškėja per nėštumą, padidėjus moters svoriui, o vaisiui spaudžiant klubinę veną.
Geriausias gydymas – profilaktika
Apie 10 % dirbančių žmonių venų varikozė apriboja darbingumą, ketvirtis jų patiria varikozės komplikacijų. Jų gydymas ES šalyse per metus kainuoja 5 000–7 000 EUR vienam gyventojui. Todėl jau dabar medikų bendruomenė diskutuoja ne apie tai, kaip efektyviau šalinti simptomus, bet kaip išvengti ligos taikant profilaktines priemones. Bene efektyviausia ir maloniausia profilaktika – vandens aerobika. Vanduo šiek tiek spaudžia kraujagysles, jas tonizuoja, neleidžia joms plėstis. Pastebėta, kad plaukikai varikozine liga serga itin retai ir tik vyresniame nei 70 m. amžiuje. Iš tiesų gelbsti bet kokia aktyvi fizinė veikla, kuri mažina veninę stazę: kojų pakėlimas, raumenų mankšta, kompresija elastinėmis kojinėmis, svorio reguliavimas, darbo ir poilsio režimo laikymasis, dieta bei kontrastinis dušas. Tačiau laikytis tokio judraus režimo būtina pradėti kuo anksčiau, nes ligai pažengus tai tampa tik pagalbine priemone ir nebegali padėti išvengti intervencinio gydymo. Specialistai ragina nesusigundyti ir neva stebuklingomis mankštos programomis. Deja, pažengusių venų ligų vien sportu išgydyti neįmanoma.
Nuo kojinių iki lazerio
Suskaičiuota, kad vien JAV 2014 m. priemonių, mažinančių kojų nuovargį ir tinimą, buvo parduota už daugiau nei 1 mlrd. USD. Tai įvairūs vėsinantys geliai, specialios suspaudžiančios kojinės, tabletės ir net batai. Visgi savigyda dažniausiai baigiasi ne itin laimingai. Be mediko pagalbos pasirinkti vaistai ar gydomieji tepalai ne tik gali nepadėti, bet ir uždelsti ligos diagnozavimą. Netinkamai naudojamas kompresinis trikotažas, kuris išoriškai spaudžia venas, gerina kraujotaką, palengvina venų ir raumenų darbą, dėl netinkamo kompresijos lygio gali dar labiau pakenkti pažeistoms venoms. Visgi bene vienintelė išeitis atsikratyti ne tik neestetiškų, bet ir skausmingų kraujagyslių – jų šalinimas. Tam gali būti atliekama atvira operacija arba taikomas radiochirurginis metodas. Išsiplėtusios kojų venos pasaulyje radiochirurgiškai pradėtos operuoti 1998 metais. Vietoj skalpelio naudojamas elektrodas, kuriuo plinta aukšto dažnio radijo bangos. Panaši metodika taikoma ir naudojant lazerį. Tokių operacijų pjūviai yra minimalūs.
Specialisto komentaras
LSMUL KK ir „Gijos Klinikų“ kraujagyslių chirurgas Tadas Danilevičius
Kokie simptomai išduoda, kad prasidėjo venų varikozė?
Venų varikozės simptomai nėra specifiniai ir labai aiškiai apibrėžti. Pirmiausia vadovaujamasi tuo, kad prasiplėtusios venos yra aiškiai matomos. Visi kiti ligą lydintys simptomai yra abstraktūs: kojų patinimas, sunkumas ar mėšlungiai. Tai bendro pobūdžio simptomai, kuriuos nesunku priskirti ir kitiems sutrikimams. Jeigu matosi išryškėjusių smulkių kapiliarų ar išsiplėtusių paviršinių venų, o vakarais kamuoja kojų tinimas ir sunkumas, tuomet jau galima įtarti varikozę. Tačiau tik angiochirurgas gali nustatyti, kas iš tikrųjų sukelia šiuos nemalonius simptomus. Tik gydytojas gali įvertinti, ar paviršiniai venų kamienai nėra išsiplėtę ir ar yra venų kamienų vožtuvų nesandarumas, kuris sukelia veninio kraujo sąstovį.
Kada reikalinga poodinių venų šalinimo operacija? Galbūt tiesiog užtenka vaistų?
Vaistai progresavusiai ligai gydyti iš esmės nėra taikomi. Vadinamieji venotonikai rekomenduojami kaip priedas simptomams palengvinti. Gydant išsiplėtusias venas svarbiausia tiksliai nustatyti, ar venų kamienų vožtuvai yra sandarūs, ar ne. Jeigu venų kamienų vožtuvai sandarūs ir nėra retrogradinės kraujo srovės, tuomet radikali operacija nėra tikslinga. Galima atlikti skleroterapiją, kuomet į pažeistas vietas suleidžiami vaistai, išryškėjusios venos pabąla ir nunyksta. Tačiau jei venų kamienai prasiplėtę, o vožtuvai nesandarūs, – operacija neišvengiama.
Operacijos dažniausiai vengiama baiminantis komplikacijų. Tačiau dažnai pastebima, kad kur kas baisesnės negydomos ligos komplikacijos. Kodėl operacijos atidėlioti nereikėtų?
Komplikacijų po venų operacijų nėra daug, todėl jų baimintis nereikėtų. Atliekant atvirą venų operaciją reikalinga bendroji arba spinalinė nejautra. Yra atvejų, kai dėl vaistų poveikio centrinei nervų sistemai prasideda pykinimas, kartais gali pasireikšti neurologinių komplikacijų, per anksti atsikėlus gali kamuoti galvos ar nugaros skausmai. Tačiau riekia turėti omenyje, kad šios komplikacijos veikiau išimtis, nei taisyklė. Atliekant lazerines ar radiodažnumines operacijas taikomas vietinis nuskausminimas. Nors poodinių venų šalinimo operacija nėra sudėtinga, tačiau tai intervencija, todėl retais atvejais gali prasidėti kraujavimas, kilti infekcija ar itin retai pasitaikanti giliųjų venų trombozė.
Venų varikozė nėra klasifikuojama kaip sunki liga, tačiau negydoma sukelia skausmą. Tai ne dienos ir net ne metų klausimas, liga progresuoja dešimtmečius. Visiškai negydant, išsiplėtusių venų vis daugėja, atsiranda pigmentinių pakitimų, blogiausiu atveju gali atsirasti negyjančių trofinių opų.
Kada po sėkmingos operacijos žmogus gali grįžti į įprastą gyvenimą?
Tai labai individualu, nes viskas priklauso, kiek venų teko šalinti ir ar žmogus gerai toleruoja skausmą bei nepatogumą. Ligoninėje pacientas praleidžia tik parą laiko. Išrašant suteikiamas dešimties dienų nedarbingumo lapelis, o vėliau, pagal savijautą ir poreikį, šeimos gydytojas gali jį pratęsti. Nėra konkretaus termino, kiek laiko žmogus turi išgulėti lovoje ir nedirbti. Yra tokių, kurie į kasdienį gyvenimą grįžta net greičiau nei po 10 dienų, o jautresniems prireikia 2–3 savaičių. Po operacijos dingsta skausmas, kojos mažiau tinsta, nebekamuoja nuovargis, venos nebesiplečia. Deja, bet iki 20 % ligonių po operacijos patiria recidyvus, t. y. po daugelio metų venos vėl gali pradėti plėstis, nes operuojant nėra galimybių suardyti visų veninių jungčių.
Eglė Stratkauskaitė
Šiuolaikinė natūralioji medicina