Patyrus traumą, įtvarus vis dažniau pakeičia teipavimas – spalvotos medicininės juostelės, efektyviai padedančios gydyti sąnarių ir raumenų sužalojimus ir malšinančios skausmą.
„Gijos Klinikos“ kineziterapeuto Vainiaus Petrausko teigimu, per kelerius metus Lietuvoje išpopuliarėjęs metodas niekaip negali pakenkti organizmui, net jei žmogus teipuojasi pats, o vis dažniau ryškiomis spalvomis akį traukiančios juostelės jau imamos dėvėti ne tik siekiant treniruotis be skausmo, bet ir kaip kūno dekoracija.
„Teipavimas – specialių medicininių juostelių klijavimo metodas, skirtas įvairių raumenų ir sąnarių traumoms gydyti. Teipavimui naudojamos medvilninės juostelės, padengtos akriliniais antialerginiais klijais, kurios užklijuojamos ant kūno ir per poodinį sluoksnį, įtempiant ar atpalaiduojant atitinkamas kūno sritis, suteikia stabilumą/paslankumą reikiamam raumeniui ar sąnariui. Poodinio sluoksnio atpalaidavimas pažeistoje vietoje gali pagerinti kraujotaką, dėl to greičiau gyjama. Taip pat teipai paspartina hematomų, tinimų gijimą“, – apie šį traumų gydymo metodą pasakoja V. Petrauskas.
Anot specialisto, jei žmogus jaučia skausmus dėl raumens įtampos, tam tikromis technikomis teipuojant galima leisti raumeniui pailsėti, kol jis visiškai sugis. Teipavimas veikia kaip kompensacinė priemonė, įtvaras, kuris visiškai „neišjungia“ raumens ir padeda jam dirbti. Tokia pagalba leidžia raumeniui tinkamai pagyti, neprarandant biomechaninės jėgos. Taip pat dažnai teipavimu sprendžiamos sąnarių, kelio girnelės problemos, siekiant, kad greičiau išsivaikščiotų mėlynės ar po operacijų atsiradusios kraujosruvos.
Nepatinkanti spalva veikia geriausiai
Teipai būna skirtingų spalvų. Nors, anot V. Petrausko, dauguma kineziterapeutų mūsų šalyje to nesureikšmina, yra pastebėta, kad įvairių spalvų teipai kiekvieną žmogų veikia skirtingai. „Bent jau Lietuvoje didelė mūsų dalis į spalvas nekreipia dėmesio, skirtingomis spalvomis teipuojama, kad būtų lengviau atskirti, kurias vietas jau teipavome, kad neklijuotume antrą kartą taip pat.
O pagal kineziologinę prasmę, kiekvienam žmogui reikalinga atskira spalva, nors teipų stiprumas iš esmės nesiskiria. Tarkime, vienas žmogus labiau reaguoja į raudoną spalvą, kitas – į mėlyną. Yra tam tikri testai, pagal kuriuos parenkama, kuriam žmogui kuri spalva tinka. Bet labai didelės įtakos nepadaro. Iš savo praktikos galiu pasakyti, kad žmonėms labiausiai tinka ta spalva, kurios labiausiai nemėgsta. Kiek tekę tikrinti, moterys sako, kad, pvz., rožinė spalva joms tikrai netiks, bet patikrinus matosi, kad rožinis teipas ją veikia stipriausiai“, – patirtimi dalijasi kineziterapeutas. Nors užsienyje ši praktika gyvuoja dešimtmetį, o Lietuvoje – vos kelerius metus, V. Petrausko teigimu, esminių teipavimo praktikų skirtumų nėra. „Kiekvienas į žmogų žiūrime per savo prizmę, tad visi turime tam tikrų savų teipavimo metodikų. Yra kelios bazinės, kurias naudoja visame pasaulyje, taip pat ir Lietuvoje. Esminis skirtumas – Lietuvoje teipus naudojame reabilitacijai, kad pagelbėtume žmogui, o užsienyje dabar juos nešioja net kaip dekoraciją, teipais tarsi puošiasi“, – pastebi specialistas.
Teipavimas namuose – įmanomas
Su krepšininkais, patyrusiais operacijas, dažnai dirbantis „Ortopedijos technikos“ kineziterapeutas, sako, kad sportininkai be teipų neapsieina net savaitgaliais – tai padeda išvengti potrauminio skausmo bei neprarasti per savaitę pasiekto reabilitacijos rezultato. Pastaruoju metu žmones su teipais galima matyti ir sporto klubuose. „Greičiausiai jie turi problemų, apie kurias žino ir jas sprendžia teipavimo būdu, pasikonsultavę su savo kineziterapeutu. Teipai leidžia pilnavertiškai treniruotis, nekenčiant skausmo. Tai viena modernesnių priemonių, kuri keičia įtvarus. Įtvarai riboja judesius, o teipas leidžia atlikti judesius pilnoj amplitudėj. Su įtvaru nepatariama sportuoti, o teipas suteikia galimybę sportuoti mažiau sau kenkiant ir išlaikyti pasiektą sportinį rezultatą išvengiant skausmo“, – pasakoja V. Petrauskas.
Teipuotis galima ir pačiam, bet tai yra sudėtinga, nes reikia žinoti tam tikras technikas, kad teipavimosi rezultatas būtų efektyvus. „Blogiausia, ką galima padaryti teipuojantis – tai nepadaryti nieko. Dėl to pasitarus su specialistu, jei jis parodys, kur ir kaip tiksliai reikia teipuoti, galima tai tęsti namuose“, – atkreipia dėmesį specialistas.
Veiksmingumą įrodo kasdieniai pavyzdžiai
Tokį būdą pasirinko ir vilnietė Vilija Bernatonytė, kuriai teipavimas leidžia sportuoti nekenkiant pažeistai kelio girnelei ir išvengti skausmo treniruočių metu. „Teipavimą naudoju daugiau nei pusmetį kaip alternatyvą įvairiems įtvarams, nes šie sportuojant nėra tokie patogūs. Teipai neapriboja judesių, bet kartu suteikia reikalingą atramą mano kelio girnelei, kuri yra pažeista. Be teipavimo kiekvienas judesys, kuris bent šiek tiek apkrauna kelį, būtų labai skausmingas“, – pasakoja moteris. Apie teipavimą ji sako sužinojusi internete ieškodama būdų, kurie padėtų išlikti fiziškai aktyviai net ir turint pažeistą kelį. „Perskaičiusi informaciją apie teipavimą užsirašiau vizitui pas kineziterapeutą. Jis man parodė, kaip teisingai reikėtų teipuotis ir jau pusmetį tai darau pati“, –patirtimi dalijasi V. Bernatonytė.