Pagaliau prasidėjus tikrajam pavasariui dailiosios lyties atstovės praeivių žvilgsnius traukia labiau nei sprogstantys medžių pumpurai
Viena svarbiausių šiuolaikinės moters stiliaus detalių, be abejo, yra aukštakulniai. Jie suteikia pasitikėjimo savimi, elegancijos, moteriškumo, išryškina figūros privalumus, pabrėžia kojų grožį. Tačiau batais žudikais praminti aukštakulniai – peilis pėdoms ir nugarai.
Arba sveikata, arba grožis
Ne veltui sakoma, kad grožis reikalauja aukų. Kaip teigė garsiųjų raudonpadžių batelių kūrėjas Kristianas Lubutenas, jei moteris nori patogumo, turi rinktis šlepetes. Tačiau ką daryti avinčiosioms aukštakulnius, kad vėliau netektų lieti ašarų dėl išsišovusių pėdų kauliukų, plaktukinės kojų pirštų deformacijos ar kitų problemų?
Lietuvos sveikatos mokslų universiteto ligoninės Kauno klinikų Ortopedijos-traumatologijos klinikos gydytojas ortopedas traumatologas Gintautas Pocius sako, kad dėl pėdų kauliukų iškrypimų moterys kenčia net iki 15 kartų dažniau nei vyrai. Daugelio vadinamas išsišovusiais, iššokusiais pėdų kauliukais, pėdų didžiųjų pirštų iškrypimas – tai deformacija, kai didysis pėdos pirštas iškrypsta į šoną, o pirmas padikaulis pasislenka į vidinę pusę. Pėda paplatėja, gali atsirasti skausminga nuospauda po antru, ketvirtu padikauliais. Be to, ant iššokusio kauliuko kartais atsiranda skausminga nuospauda, ta vieta parausta ir patinsta.
Pėdos kauliukų patologijos priežastys būna įgytos ar įgimtos. Pastarąsias lemia paveldėjimas: jei mamos ir senelės kojų didieji pirštai buvo iškrypę, tai dažniausiai ir dukroms gresia ši patologija.
Paveldimas ne iššokęs kauliukas, o pėdos tipas. Jei pėda plati arba žemas jos skliautas, sergama dažniau.
Tačiau dažniausiai didieji kojų pirštai iškrypsta dėl kitokių priežasčių: įvairių išorinių veiksnių, pavyzdžiui, plokščiapadystės, Achilo sausgyslės sutrumpėjimo, įvairių minkštųjų audinių patologijų.
„Pagrindinė priežastis – aukštakulnės, ankštos, į pirštus smailėjančios avalynės nešiojimas, – aiškina gydytojas G. Pocius. – Avėdami patogų apavą, pradedame žengti nuo kulno ir tik žingsnio pabaigoje atsispiriame pirštais. Tada didžiausias krūvis tenka kulnakauliui. Avint smailia nosele aukštakulnius eisena tampa ydinga – pradedama žengti nuo pirštų ir padikaulių, jiems, o ne kulnams tenka didžiausias krūvis. Dėl to neatlaiko pėdos raiščiai, sąnario kapsulė, ir didysis kojos pirštas ima krypti, kauliukas deformuojasi.“
Moteriškumo kaina
Jei yra polinkis į pėdų ligas, aukštakulnių reikėtų vengti, bent jau neavėti jų kasdien. Taip pat svarbu dažnai keisti batus, kad nuolat nebūtų įsitempę tie patys raumenys, antraip po kelių ar dešimties metų pėdų problemos tikrai primins apie grožiui paaukotą sveikatą.
Kai pėdų kauliukai jau iššokę, moterys priverstos pirkti didesnius, nei reikėtų, batus. Tie spaudžia ir vargina koją tol, kol tose vietose, kur išsišovę kauliukai, bato forma pasikeičia. Be to, atsiranda nuospaudų.
Pėdos dažnai deformuojasi nėščiosioms: tuo laiku moterys turėtų į batus įsidėti specialius ortopedinius įdėklus.
Pėdų didžiųjų pirštų iškrypimas gali būti lengvos, vidutinio sunkumo ar sunkios formos.
„Jei deformacija lengva, pirmo laipsnio, gydymas gali būti konservatyvus, – pasakojo gydytojas traumatologas. – Jis leidžia sustabdyti deformacijos vystymąsi.“
Gydant konservatyviai, pasak G. Pociaus, pasitelkiamas specialus įtvaras – silikoninis tarpupirštis tarp pirmojo ir antrojo piršto, jis neleidžia didžiajam pirštui krypti. Taip pat naudojami individualūs batų įdėklai, turintys išilginį ir skersinį skliautukus.
Varginamoms pirmojo laipsnio deformacijos pacientėms rekomenduojamos Achilo sausgyslės tempimo ir kitos mankštos, masažas, vandens procedūros. Visa tai gali sustabdyti deformacijos progresavimą.
„Jei šios priemonės neveiksmingos, pacientą vis tiek kamuoja skausmas, jis negali vaikščioti normalia avalyne, batai nuolat pritrina nuospaudų, iššokęs kauliukas parausta, rekomenduojamas chirurginis gydymas. Esant antram ar trečiam deformacijos laipsniui atliekamos osteotomijos – padikaulio koreguojamosios operacijos“, – teigia gydytojas G. Pocius.
Batai aukštais kulniukais – tik šventėms
Esant pėdų kauliukų patologijai, kojų pirštas dažnai įgyja plaktuko formą: jis yra nuolat sulenktas ir pacientas negali jo ištiesti. Tada atsiranda skausmingų nuospaudų ir kiekvienas žingsnis yra kančia. Siekiant išvengti plaktukinės pirštų deformacijos reikėtų vengti ankštos aukštakulnės avalynės.
Tokia turėtų būti skirta tik šventėms ar ypatingoms progoms, o kasdien specialistai pataria avėti patogius batelius neaukšta pakulne.
Aukštakulnius dažnai avinčios moterys turi žinoti, kad joms gresia ne tik pėdų deformacija, bet ir venų varikozė, stuburo ir klubo sąnario ligos.
„Avalynė turėtų būti ne aukštesniais kaip 4–5 cm kulnais, o jos priekis – pirštų sritis – neturėtų būti siaurėjantis“, – G. Pocius pabrėžia, kad batų nosis turi būti gana plati, kad nespaustų pirmo piršto į išorinę pusę.
„Blogiausia avalynė – aukštakulniai siaurėjančiu batų galu. Tokius avint, pirštai suspaudžiami į smailėjantį batų priekį, ir pėdų kauliukai labai greitai deformuojasi“, – perspėja gydytojas.
Tačiau vien tinkamos avalynės nepakanka. Būtina kasdien įprasti atlikti nesudėtingus pratimus, kad pėdos sąnariai išliktų lankstūs. Pavyzdžiui, pavaikščioti ant pirštų galiukų ir kulnų, paskui vidine pėdos puse, tada – išorine, pėda ritinti grindimis nedidelius daiktus ar pakelti juos kojų pirštais. Rekomenduotina darytis pėdų ir blauzdų raumenų masažą, paskui pėdas pamirkyti vonelėje su jūros druska.
Įdomūs faktai
- 62 proc. moterų mano, kad pėdų skausmas yra normalus reiškinys.
- Apie 30 proc. žmonių pasaulyje yra iššokę pėdų kauliukai.
- Devynios iš dešimties moterų avi per mažo dydžio batus.
- Jei kulniukas aukštesnis nei 4 cm, priekinė pėdos dalis patiria 7 kartus didesnį krūvį nei kulnas. O jei kulniukas aukštesnis nei 6 cm, krūvis padidėja 8 kartus.
- 43 proc. moterų, avėdamos aukštakulnius batelius, yra bent kartą susižeidusios, 8 proc. iš jų patyrė rimtas traumas.
- Daugelis moterų, avėdamos batus aukštu kulniuku, jaučia pėdų skausmą. Mat tada kojos patiria visa kūno slėgį. Jeigu mergina su aukštakulniais nesiskiria ilgai, tai gali sukelti ne tik pėdų, bet ir klubo sąnarių bei nugaros skausmus, nes pakeičiamas natūralus stuburo linkis, eisena ir judesių koordinacija. Be to, aukštakulniai sumažina ir ėjimo greitį, didina tikimybę prarasti pusiausvyrą. Dėl nenatūralios kūno padėties vystosi osteochondrozė, ima skaudėti raumenis, gali kilti net mažojo dubens uždegimų.
Istorija
- Pirmieji aukštakulniai batai buvo skirti vyrams aristokratams.
- Aukštakulnių nešiojimo pradžia siekia 1000 m. pr. Kr. Pirmieji bateliai aukštais ir plonais kulnais buvo rasti Tėbų kapavietėje, senajame Egipte. Spėjama, kad šie batai priklausė aukštą socialinį statusą turinčiajam.
- Aukštakulnių istorija susijusi ir su sekso vergija. Japonijos dvariškiai, kinų sugyventinės, turkų sugulovės bei senosios Romos prostitutės turėjo dėvėti batus, kurių kulnas siekė nuo 15 iki 30 cm. Moterys tokiais batais turėjo puoštis ne šiaip sau, o tam, kad negalėtų pabėgti iš haremo.
- Modernių aukštakulnių mados į Europą atkeliavo iš Italijos. Tai buvo vadinamieji „chopine“ – moteriški batai su platforma. Tokie buvo populiarūs XV, XVI ir XVII a. Šių batų platformos aukštis buvo nuo 15 iki 42 cm. Kai pasiekė 75 cm, moterys turėjo remtis lazdomis, kad galėtų paeiti. Iš pradžių tokius batus buvo nešiojama norint apsisaugoti nuo purvo. Vėliau jie tapo madingi.
Lina DRANSEIKAITĖ, Dienraštis „Sekundė“, Panevėžys