Dėl stuburo skausmų žmonės kentėjo visais laikais. Tai – itin dažna liga, kurią sukelia labai daug priežasčių. Net 80 proc. žmonių kada nors savo gyvenime patiria bent vieną nugaros skausmo epizodą. Norint išaiškinti nugaros skausmo atsiradimo priežastis svarbu gerai žinoti stuburo anatomiją ir fiziologiją, susipažinti su pačia problema, jos rizikos faktoriais, juolab kad šiuo metu, pavasarį, tokių faktorių tik padaugėja: ne vienas po darbų ar savaitgaliais nugaras lenkia šiltnamiuose, krapštosi aplink namus, pradeda puoselėti gėlynus. Ir, žiūrėk, nejučia, netikėtai ima ir „susuka“.
Priežasčių – apsčiai
Šiuolaikinis gyvenimo būdas nuolatos sukelia didelę psichinę ir fizinę įtampą. Organizmo nuovargis ir stresas pirmiausia paliečia judamąjį aparatą, tai yra kaulų ir raumenų sistemą. Vis daugiau žmonių skundžiasi nugaros skausmais, kurie pastaraisiais metais tapo tiesiog epidemija. Dažniausiai skausmą sukelia stuburo raiščių bei sąnarių dirginimas, uždegimas ar patempimas keliant sunkų daiktą ar tiesiog nefiziologiškai apkraunant stuburą (pvz., kasdien sėdint prie kompiuterio).
„Daugumos žmonių raumenys – silpni. Jei kas ir ryžtasi juos sustiprinti, tai tokia treniruotė dažnai būna be tinkamo apšilimo, ypač intensyvi ir neretai netgi žalinga“, – įsitikinęs gydytojas ortopedas traumatologas Kazimieras Banys.
Kadangi nugaros skausmas pasitaiko labai dažnai, jį sukeliančios priežastys – taip pat labai įvairios: netaisyklinga laikysena, didelė fizinė įtampa, trauminiai sužalojimai, stuburo degeneracija, tarpslankstelinio disko ligos, stuburo struktūros pokyčiai, emocinė įtampa, slankstelių lūžis dėl osteoporozės ir daugelis kitų priežasčių, kurias gydytojas K. Banys galėtų vardyti ir vardyti. Vis dėlto, dažniausiai pasitaikančios priežastys – nepamatuota fizinė įtampa, kai žmonės po žiemos puola prie darbų. „Dažnai nekreipiamas dėmesys į nedidelį stuburo skausmą, atsiradusį ką nors sunkiai stumiant, keliant, dirbant pasilenkus. Tačiau būtent tai yra pirmas ženklas, jog reikia mažinti stuburo apkrovą. Jei žmogus jau jaučia skausmą, geriausia būtų pasimankštinti, bet taisyklingai, nes kitu atveju bus dar blogiau“, – teigė K. Banys.
Tiesa, gydytojas atskleidė, kad dažniausiai (net 70 proc. atvejų) nugaros skausmų priežastis lieka neaiški. Dažniau stuburą skauda žmonėms, kurie yra nutukę, mažai juda, nesportuoja, dirba nepatogioje padėtyje. Dažnai nugaros skausmai neigiamai veikia sergančiojo psichiką, sukelia nuolatinę įtampą, slegia, o tai, savo ruožtu, skatina sprando, nugaros, juosmens raumenų įsitempimą, kuris dar labiau didina skausmą. Susidaro užburtas ratas, skausmas tampa lėtiniu.
Didžiuliai skausmai
„Radikulitas (radikulopatija) – dažnam žmogui pasireiškianti liga, ilgam sutrikdanti darbingumą. Tai – periferinių nervų šaknelių uždegimas, išsivystantis dėl pačių įvairiausių priežasčių. Kai kurie gydytojai mano, kad radikulopatija užima antrąją vietą po gripo pagal laikino nedarbingumo trukmę. Ši liga kamuoja tiek darbingo amžiaus, tiek ir pagyvenusius žmones“, – kalbėjo gydytojas ortopedas traumatologas.
Svarbiausias radikulito simptomas – skausmas, užklumpantis netikėtai. Stiprus skausmas pasireiškia nervų šaknelių pažeidimo srityje – juosmens bei kryžmens, kaklo, krūtinės. „Dažniausiai ligonius vargina juosmens bei kryžmens radikulitas. Toks strėnų skausmas pasireiškia keliant kokį nors sunkų daiktą arba staiga lenkiantis į priekį kiek pasisukant. Vos nusmelkus nepaprastai intensyviam skausmui, sulenkta ligonio nugara tarsi sustingsta, ir savo jėgomis neįmanoma išsitiesti. Ligonis negali nei labiau susilenkti, nei juolab ištiesti nugaros, todėl yra priverstas likti toje pozoje, kurioje jį ištiko priepuolis. Smelkiantis skausmas gali persimesti į klubus arba sėdmenis, kartais jis apima visą koją iki pat pėdos. Skausmo intensyvumas kiek sumažėja tik tuo atveju, jeigu ligonis, paguldytas į lovą, sugeba rasti patogiausią padėti ant nugaros arba ant šono“, – apie vieną nemaloniausių susirgimų pasakojo K. Banys.
Gydytojo manymu, yra trys pagrindiniai veiksniai, sukeliantys ūminį radikulitą: staigus nugaros srities atvėsimas (pavyzdžiui, kai įšilus atidaromas langas, dažnai užtenka net menkiausio skersvėjo, „dvelkiančio“ jį pravėrus, ypač jei drėgni nuo prakaito drabužiai ir pan.); kraujotakos pablogėjimas, paprastai pasireiškiantis ilgai sėdint; sunkaus daikto kėlimas palinkus į priekį arba staigus pasisukimas visu kūnu lenkiantis. Būtent pirmoji priežastis populiariausia, nes žmonės, dirbdami pasilenkę, sušyla ir net nepastebi, kad, pasikėlus drabužiui, visa apatinė nugaros dalis tiesiog atsiveria vėjui ir šalčiui.
Radikulito gydymas
Gydant ūminį juosmens bei kryžkaulio srities radikulitą, pirmiausia rekomenduotinas lovos režimas. Dažniausiai tinkamiausia ligoniui poza – pacientas guli ant nugaros, 90 laipsnių kampu sulenktomis kojomis, padėtomis ant kelių pagalvių.
„Taip pat negalima pamiršti, jog sergančio ir lėtiniu, ir ūminiu radikulitu ligonio patalas turi būti kietas. Tinkamas čiužinys tolygiai paskirsto apkrovimą, atkartoja gulinčiojo kūno kontūrą ir optimalioje padėtyje išlaiko jį miegant. Pernelyg minkštas guolis gali išprovokuoti stuburo ligas, ligonio dubuo grimzta į minkštą pagrindą, ir taip papildomai traumuoja užspaustas nervų galūnėles ir tarpslankstelinius stuburo diskus. Sergant radikulitu, padeda įtrinimai, švelnus masažas, šildymas“, – apie gydymo įpatumus kalbėjo gydytojas K. Banys.
Štai gydomoji gimnastika, anot ortopedo traumatologo, padeda atpalaiduoti nugaros raumenis: „Reikia atsigulti ant nugaros, kojas sulenkti 90 laipsnių kampu ir užkelti ant kėdės. Kvėpuoti būtina diafragma. Jei ligonis pajėgia, galima pamėginti tokį pratimą: pakibus ant skersinio, atsargiai pasukioti juosmenį į vieną ir į kitą pusę.“
Tiesa, nutarus atlikti gydomosios mankštos pratimus, reikia pasitarti su gydytoju, nes kai kuriais atvejais fiziniai pratimai gali pabloginti ligos eigą. Apskritai savarankiškai gydytis radikulitą nepatartina, nes nežinant, kokios priežastys sukėlė ligą, galima dar labiau pabloginti savijautą.
Gelbsti korsetai
Esant juosmens srities skausmui, sergant disko išvarža, kenčiant nuo sėdimojo nervo skausmų, kai reikalingas nugaros tempimas ir dekompresija (slėgio sumažinimas), rekomenduojami stuburo įtvarai (korsetai). Priklausomai nuo pakenkimo lokalizacijai gali būti naudojami juosmens – kryžkaulio, juosmens srities ar krūtinės-juosmens korsetai, kurie pagaminti iš kvėpuojančio audinio ar tekstilinių medžiagų, turintys papildomus elementus – t.y. silikonines pelotes, kurios masažuoja juosmeninę stuburo dalį, turintys papildomus konstrukcinius elementus ir fiksuojamuosius diržus. Siekiant apsaugoti juosmenį fizinio krūvio metu rekomenduojama dėvėti odinį diržą (korsetą). Tinkamai parintas korsetas fiksuoja, sumažina traumavimą, šiluminis poveikis pagerina kraujo apytaką, sumažina skausmą.
Korsetą rekomenduojama dėvėti 6 valandas per dieną, tačiau galima ir 12 valandų iš eilės, priklausomai nuo paciento būklės.
Naudotis korsetu, juosmens diržu yra labai paprasta – tiesiog apjuoskite savo liemenį diržu (korsetu) ir pasirinkite tinkamą apspaudimo lygį, kad būtų patogu judėti. Kadangi korsetai dėl savo savybių yra patogūs dėvėti dažniausiai būna ploni, jie nepastebimi net po drabužiais. Taigi, dėvėdami korsetą galėsite laisvai užsiimti bet kokia kasdiene veikla.
Prieš gydymą. Dėl juosmeninio tarpslankstelinio disko išvaržos pats diskas arba jo minkštiminis branduolys išsiveržia iš savo įprastinės vietos jūsų kūne. Išvarža spaudžia nervų galūnes, dėl to žmogus kenčia nugaros, sėdimojo nervo skausmus ir raumenų spazmus.
Po gydymo. Korsetas sumažina slėgį tarpslankstelinėje srityje, ir taip minkštiminis branduolys arba tarpslankstelinis diskas yra grąžinami į savo vietą.
Klementina Puolikaitė-Guobė
Straipsnis iš „Valstiečių laikraštis“, 2015 m