Rūpindamiesi savo sveikata dažnai nepelnytai pamirštame vieną svarbiausių kūno dalių – pėdas, viso kūno pamatą. Kiekvienas žingsnis yra sudėtingas kaulų, sąnarių ir kitų audinių darbas, kurį pėdos ne visada išlaiko. Skausmas – pirmasis jų siunčiamas pagalbos signalas. Jį ignoruojant galima sulaukti rimtų sveikatos problemų.
Gintautui Pociui, „Gijos Klinikų“ ortopedui traumatologui, tenka padėti žmonėms, sergantiems kaulų, raumenų, raiščių ligomis, jaučiantiems skausmus ir patiriantiems sutrikimų po traumų ar operacijų. „Šiuolaikinė medicina turi daug priemonių padėti“, – tvirtina patyręs specialistas.
– Ar, jūsų nuomone, lietuvių pėdos sveikos ir ką galime padaryti, kad kuo ilgiau išsaugotume jas sveikas?
– Negalėčiau teigti, kad mūsų tautiečių pėdų sveikata labai skiriasi nuo kitų Europos šalių žmonių. Pėdų sveikata labai priklauso nuo skiriamo dėmesio profilaktikai, tinkamos avalynės pasirinkimo, higienos. Todėl labai svarbu supažindinti mūsų tautiečius su gresiančiomis pėdų problemomis ir deformacijomis bei jų pasekmėmis. Tai yra didžiausias motyvas savišvietai ir prevencijai.
– Dažnai prisimenama filosofo Sokrato įžvalga: „Kam skauda pėdas, tam skauda visą kūną.“ Tad kam skauda pėdas ir kodėl? Kokie simptomai signalizuoja apie didžiausias problemas? Kada būtina kreiptis į gydytoją?
– Pėdų skausmas dažniau vargina vyresnio amžiaus žmones, aktyviai sportuojančius, patyrusius traumų ar turinčius įgimtų pėdų deformacijų. Kas trečias vyresnis nei 65 metų žmogus patiria vienokio ar kitokio pobūdžio pėdų skausmus ir sustingimą. JAV net 87 proc. vyresnių žmonių bent kartą gyvenime patiria pėdų skausmą.
Pėdų skausmas ir kiti su tuo susiję simptomai yra viena dažniausių žmones varginančių problemų. Skausmas sumažina žmogaus kasdienį fizinį aktyvumą, sutrikdo eiseną ir gali pabloginti kūno pusiausvyrą. Sumažėjus fiziniam aktyvumui, padidėja svoris, atsiranda bendras silpnumas ir sutrinka kitos gyvybiškai svarbios funkcijos.
Pirmasis simptomas, rodantis pėdų problemas, yra skausmas. Kiti ankstyvieji simptomai: paraudimas, pakitusi pėdos forma, nuospaudos ar patinimas. Jei skausmas, patinimas ar nuospaudos nepraeina net nutraukus žalingus veiksmus, rekomenduojama pasikonsultuoti su medikais.
– Gydymas, įskaitant ir operacinį, šiandien yra reikšmingai pažengęs visose medicinos srityse. Rezultatai labai skiriasi nuo buvusių prieš 20–25 metus. Kokias modernias naujoves savo srityje galėtumėte pasidalinti?
– Lietuvos medicinos pažanga per pastaruosius dešimtmečius yra įspūdinga. Pėdų deformacijų gydymo srityje taip pat žengėme didelį žingsnį. Konservatyvus pėdų deformacijų gydymas tampa vis labiau individualizuotas, siekiant pritaikyti kuo daugiau personalizuotų profilaktikos priemonių (kineziterapija, mokymai atlikti pratimus taisyklingai), specialių gaminių (individualūs įdėklai, batai ir kt.). Dabartinės diagnostikos galimybės (3D eisenos tyrimas, pėdų skenavimas, ultragarsas, MRT, KT tyrimai) leidžia tiksliau pritaikyti konservatyvų arba chirurginį gydymą.
Operacinio gydymo metodai vystosi minimalios invazijos kryptimi. Dauguma procedūrų atliekamos naudojant specialius instrumentus, leidžiančius atlikti korekcines operacijas per mažus pjūvius. Naudojami naujos kartos titaniniai ar besirezorbuojantys implantai, kurie pagerina audinių fiksaciją ir paspartina gijimą.
– Yra duomenų, kad plokščiapėdystės formomis Lietuvoje skundžiasi net 70 proc. gyventojų, o 30 proc. diagnozuota išilginė plokščiapėdystė. Ar tikrai tokie šios deformacijos mastai, kuri ilgainiui gali sukelti rimtų sveikatos problemų?
– Pasaulinės statistikos duomenimis, įvairaus laipsnio plokščiapėdystė nustatoma nuo 20 iki 37 proc. suaugusiųjų. Lietuvoje statistiniai duomenys renkami pagal diagnozės kodus, nesivarginant patikrinti, ar pacientą apžiūrėjo specialistas, atlikęs visus reikiamus tyrimus. Tad Lietuvoje tikrai nėra dvigubai daugiau plokščiapėdžių nei kitose Europos šalyse.
– Iššokę pėdos kauliukai gerokai sutrikdo gyvenimą: sunku rasti tinkamą avalynę, o radus – vaikščioti. Ar lengvesnės deformacijos atveju pakanka ortopedinių priemonių? Kas dar gali sustabdyti ligos progresavimą?
– Hallux valgus, arba iššokusio kauliuko deformacija, – tai pirmojo padikaulio-piršto sąnario deformacija. Ši deformacija gali būti gydoma konservatyviomis priemonėmis, jei ji yra lengva. Rekomenduojama avėti patogią avalynę, kurios kulnas nebūtų aukštesnis nei 5 cm, o priekinė dalis nebūtų smailėjanti. Taip pat patartina dėvėti silikoninius tarpupirščius ir ortopedinius įdėklus. Naktį – specialų įtvarą, kuris padėtų išvengti deformacijos progresavimo.
– O jeigu jau reikia operacijos? Dažnai bijomasi ilgo sveikimo laikotarpio.
– Iššokusio kauliuko korekcija dažniausiai reikalinga, kai deformacija yra vidutinio ar sunkaus laipsnio. Operacija atliekama per mažus pjūvius, o po procedūros pacientui leidžiama vaikščioti avint specialų batą.
Dalia Juškienė, dienraštis „Kauno Diena“.