Venų varikozė pasireiškia įvairiais simptomais. Vakarais kojose jaučiate mėšlungį, kojų nuovargį ir tinimą? Šių simptomų diagnozė gana rimta – lėtinis venų nepakankamumas. Manoma, jog Lietuvoje nuo šio sutrikimo kenčia apie 300 tūkstančių gyventojų. Viena dažniausių jo atšakų – venų varikozė. Tai viena plačiausiai paplitusių ligų Vakarų pasaulyje, o statistiniai duomenys – šokiruojantys: Jungtinėse Amerikos Valstijose ir Vakarų Europoje venų varikoze serga 58 % gyventojų. Ir nors plačiai paplitusi nuomonė, jog tai – labiau moteriška liga, statistika byloja, jog vidutiniškai venų varikoze serga apie 55 % moterų ir apie 50 % vyrų.
Tik atsiradus tinimui, sunkumui, mėšlungiui, reikėtų iškart kreiptis į gydytojus. Atliksime echoskopiją ir matysime, ar yra problemų, ar ne. Juk apžiūra neskausminga, kam delsti?
„Pasauliniais duomenimis, maždaug kas 6 žmogus skundžiasi kojų sunkumu, tinimu, nuovargiu, mėšlungiu, veniniais pakitimais. Vyrai ir moterys serga vienodai, tačiau moterys dažniau kreipiasi į gydytojus, jos jautriau reaguoja į įvairius negalavimus, ypač, kai kalbame ir apie estetines problemas“ – minėjo kraujagyslių chirurgas Arūnas Čepkauskas. Jis atskleidė, kad dažniausiai moteris pas gydytojus atgena baimė dėl ilgalaikių estetinių venų varikozės pasekmių, o vyrus labiausiai gąsdina skausmas: „Vyrai sako, kad neturi laiko, arba nesimato jokių pakitimų. O kai sukausto skausmas, tada jau atbėga. Tuomet šią bėdą pagydyti kur kas sunkiau, nei pašalinti simptomus. Taip neturėtų būti, tiek vyrai, tiek moterys turėtų kreiptis į specialistą iškart, tik pajutę pirmuosius simptomus. Bet kokiu atveju, pakirsti ligą pačioje pradžioje yra kur kas lengviau, nei kai ši jau įsivešėjusi. Todėl šioje vietoje šiek tiek pabarčiau vyrus – reikėtų labiau savimi rūpintis“, – neslėpė gydytojas.
Svarbiausia laiku kreiptis
Gydytojo žodžius patvirtino ir pacientas Vytautas: „Dirbu vairuotoju ir praktiškai visą dieną tenka sėdėti, labai retai kažkur išeinu pramankštinti kojas. Pastaruoju metu pradėjau jausti pasekmes – vakare blauzdas taip skauda, kaip būtų benzinu apipiltos ir padegtos. Šiek tiek paguli pakėlęs kojas, pašaldai, ir atslūgsta, bet neilgam. Eini miegoti, tai vėl dėlioji ir dėlioji tas kojas, kol patogiai įsitaisai. Būna, kad prasiblaškai pora valandų, kol užmiegi. Atsikeliu nepailsėjęs, o vakare vėl viskas iš naujo. Nori nenori jau tenka pas gydytoją keliauti.“
Čepkauskas pabrėžia, jog vairuotojo Vytauto atvejis – būtent tas standartinis, kuomet vis delsiama kreiptis į gydytojus. Jis ragina nelaukti, kol liga išryškės pakitimais odoje ar nepakeliamais skausmais. „Tik atsiradus tinimui, sunkumui, mėšlungiui, reikėtų iškart kreiptis į gydytojus. Atliksime echoskopiją ir matysime, ar yra problemų, ar ne. Juk apžiūra neskausminga, kam delsti?“ – retoriškai klausia gydytojas.
Itin svarbu kiek įmanoma anksčiau nustatyti šią ligą todėl, kad negydoma varikozė gali progresuoti ir pavirsti venų tromboze, opomis, iššaukti infarktą, insultą ir kitas rimtas komplikacijas.
„Nustačius ligą pirmosiose stadijose, gydymas gana paprastas: profilaktinė kompresinė terapija. Kaip tai veikia? Specialiomis kompresinėmis kojinėmis yra švelniai apspaudžiama koja taip, kad suspaudžiamos paviršinės venos, tokiu būdu mažėja kojų tinimas. Kai venos suspaustos, jose pagreitėja kraujo apytaka, kraujas greičiau nunešamas iš galūnės link širdies, todėl nebelieka sunkumo kojose. Tačiau, jei pakitimai jau matomi, reikia kiek rimtesnio gydymo. Jei odoje išryškėja voratinklių tinklas, bet pakitimai kol kas tik estetiniai – greičiausiai užteks sklerozavimo procedūros. Susidarius mazgams, gali nepavykti išvengti ir operacijos. Jei žmogus itin prieštarauja operacijai, tada pasiliekama prie kompresinės terapijos: parenkamos gydomosios kompresinės kojinės, kurios nuo profilaktinių skiriasi žymiai didesniu apspaudimu“, – apie gydymą pasakojo A. Čepkauskas.
Venų varikozė ir profilaktinių kompresinių kojinių nauda
Kita pacientė – biuro darbuotoja Lina – skundėsi sunkiomis kojomis: „Dirbu ofisinį darbą, didžiąją dienos dalį prasėdžiu prie kompiuterio, retai atsikeliu nuo darbo stalo. Vakarais dažnai jaučiu, kad kojos yra sunkios, patinę, kartais net atrodo, kad tirpsta. Lygiai tą pačią problemą jaučiu, kai keliaujant tenka ilgesnį laiką pasėdėti lėktuve ar automobilyje.“
Po konsultacijos Lina šiek tiek ramiau atsipūtė – kadangi į gydytoją kreipėsi laiku, jai kol kas pakaks tik profilaktinių priemonių:
- mūvėti profilaktines kompresines kojines;
- reguliariai pramankštinti kojas, išeiti pasivaikščioti;
- vakarais pamasažuoti kojas vėsaus vandens srove nuo apačios į viršų.
Specializuotų parduotuvių tinklo „Sveikatinė“ vadovė Rasa Sitkevičienė atviravo: „Labai džiugu, kad vis didesnė dalis klientų daugiau dėmesio skiria profilaktikai, suprasdami, kad gydymas atsieina kur kas brangiau. Iš anksčiau nusistovėjusi nuomonė, kad kompresinės kojinės yra storos ir negražios, jau nebegalioja. Profilaktinės kompresinės kojinės, pagamintos pagal naujausias technologijas, ne tik atlieka savo funkciją, bet yra patogios, išvaizdžios ir stilingos. Mes galime pasiūlyti įvairioms progoms tinkančias kraujotaką atktyvinančias kojines: iki kelių, iki kirkšnies, pėdkelnes, su medvilne, su pieno proteinais. Populiariausios šaltuoju metų sezonu yra ypač minkštos pėdkelnės su mikrofibra. Kompresinės kojinės – ypač veiksminga venų išsiplėtimo profilaktika, kuri padeda išvengti ligos ar bent jau ją atitolinti.
Tai kam rinktis paprastas kojines, jeigu galima mūvėti kojines, naudingas Jūsų sveikatai?“
Paruošta pagal video laidą „Sveikatos kodas“, 2017 lapkritis
