Artėjant pavasariui norisi daugiau šypsotis, gražiai atrodyti, tačiau nuotaiką daugybei moterų gadina ir psichologinį diskomfortą sukelia kojas išvagojusios išsiplėtusios venos. Dažnai venų varikozė, ypač ligos pradžioje, laikoma tik estetine problema, tačiau laikui bėgant progresuoja, ir gali sukelti sunkių komplikacijų.
Moterys serga dažniau
„Venų varikoze moterys serga maždaug keturis kartus dažniau nei vyrai. Jos ir į gydytojus pagalbos dėl šio sutrikimo linkusios dažniau kreiptis, nes joms svarbus estetinis vaizdas. Daugelis moterų, vos pastebėjusios ant kojų išsiplėtusias venas, skuba jas gydyti“, – teigia Klaipėdos jūrininkų ligoninės Angiochirurgijos skyriaus vedėjas, gydytojas angiochirurgas med. dr. Rimvydas Gutauskas.
O štai vyrai į medikus dažniausiai kreipiasi tik tada, kai jau atsiranda odos pakitimų, išsivysto venų uždegimai ar net sunkios komplikacijos – trofinės opos.
„Kol komplikacijų nėra, vyrai į išsiplėtusias kojų venas dažniausiai visai nekreipia dėmesio“, – apgailestauja gydytojas R. Gutauskas.
Kojų venų varikozė, arba lėtinis venų nepakankamumas, – liga, kuri atsiranda dėl paviršinių venų vožtuvų nesandarumo.
Venomis kraujas turi tekėti nuo kojų pirštų aukštyn širdies link. Venų vožtuvai pasirūpina, kad kraujas tekėtų tinkama kryptimi ir negrįžtų atgal. Jei vožtuvai silpni ir jų veikimas sušlubuoja, aukštyn išstumiamas ne visas kraujas, dalis jo grįžta atgal. Venose padidėja kraujo spaudimas, dėl to vožtuvai pažeidžiami dar labiau. Kraujo sąstoviui venose progresuojant, sandarumą praranda ir nepažeisti vožtuvai. Kai kraujas užsistovi ir padidėja jo spaudimas, venos plečiasi, ilgėja, susidaro poodiniai mazgai.
Lemia paveldimumas
„Varikozė dažniausiai paveldima. Jei kas nors iš artimų giminaičių sirgo šia venų liga, didelė tikimybė ją paveldėti, – tvirtina angiochirurgas R. Gutauskas. – Ligos atsiradimą didele dalimi lemia genetiškai paveldimas silpnas venų sienelės jungiamasis audinys. Kai įgimta venų sienelė turi nepakankamai jungiamojo audinio, nėra elastinga ir dar prisideda kiti rizikos veiksniai – ilgas stovėjimas ar sėdėjimas, darbas karštoje aplinkoje, paspartėja varikozės atsiradimas.“
Venų varikozė gali pasireikšti tiek paauglystėje, tiek vyresniame amžiuje, tačiau žinoma, kad jos paplitimas didėja su amžiumi. Šia liga serga 30–40 proc. darbingų ir apie 70 proc. senesnių žmonių. Maždaug 60 proc. moterų ir 40 proc. vyrų polinkį sirgti venų varikoze paveldi iš tėvų.
Ligai atsirasti didelės įtakos turi stovimas arba sėdimas, sunkus fizinis darbas. „Nuo venų varikozės kenčia įvairių specialybių atstovai. Pavyzdžiui, virėjai, kepėjai ne tik visą darbo dieną praleidžia „ant kojų“, bet dar ir karštuose cechuose. Ilgai stovint karštoje aplinkoje varikozė vystosi greičiau“, – aiškina gydytojas R. Gutauskas.
Karštyje venos plečiasi, o dėl nuolatinio buvimo vienoje pozoje sutrinka veninio kraujo tekėjimas, nes nesusitraukinėja kojų raumenys – kraujas lėčiau varinėjamas.
Nejudrus gyvenimo būdas, antsvoris, nėštumai, netinkama avalynė taip pat gali skatinti varikozę. Aukštakulniai, kuriuos avėti taip mėgsta moterys, – vienas iš šios ligos rizikos veiksnių. Kai venos jau išsiplėtusios, jų apskritai nerekomenduojama avėti. Blauzdos raumuo turi susitraukinėti ir veninį kraują stumti į viršų, širdies link, tačiau avint bateliais aukštais kulnais blauzdos raumuo nepakankamai susitraukinėja ir kraujas grįžta atgal.
Prireikia operacijų
Pirmuosius varikozės simptomus sunku pastebėti, todėl ligos pradžioje išsiplėtusias venas daugelis laiko tik kosmetiniu defektu. Dažniausiai susirūpinama, kai atsiranda rimtesnių kraujotakos sutrikimų.
„Varikozės požymiai – kojų tinimas, veržimas, sunkumo jausmas. Jaučiantys tokius simptomus žmonės jau ieško medikų pagalbos“, – aiškina specialistas.
Ligai progresuojant dėl didėjančių veninės kraujotakos sutrikimų blauzdų apatinėse dalyse gali patamsėti oda, venų spindžiuose susiformuoti kraujo krešuliai (tromboflebitai), atsirasti žaizdų – trofinių opų. Tačiau būna ir priešingai: kai ant kojų nesimato jokių iššokusių venų, jos ima tinti, skauda. Pacientai neretai skundžiasi, kad šie simptomai paprastai juos vargina po darbo, antroje dienos pusėje. Ypač vakare kojos tampa sunkios, tirpsta, traukia mėšlungis.
„Į gydytojus rekomenduotina kreiptis, kol liga dar yra pradinėse stadijose, – pataria kraujagyslių chirurgas. – Tuomet ir operacijos sudėtingumas, ir komplikacijų tikimybė mažesni. Kai varikozė jau gerokai pažengusi, gydymas tampa keblesnis, didėja komplikacijų rizika.“
Venų varikozė gali būti gydoma konservatyviu arba chirurginiu būdu. Konservatyvus – tai gydymas medikamentais, didinančiais kojų venų sienelių tonusą, bei kompresine terapija (kai reikia mūvėti kompresines kojines).
„Konservatyvus gydymo būdas dažniausiai taikomas vyresnio amžiaus žmonėms, kurių negalima operuoti“, – sako gydytojas R. Gutauskas.
Dažniausiai varikozė gydoma chirurginiais būdais, kurių yra keletas.
„Operacijos atliekamos tradiciniu chirurginiu būdu, lazeriu, radiodažnumine abliacija. Taip pat gali būti taikoma skleroterapija“, – vardija angiochirurgas.
Neseniai venų varikozė pradėta gydyti specialiais klijais, šis būdas jau taikomas Vilniuje. Paciento teisė rinktis šį ar kitą metodą.
„Kiekvienas metodas turi savo privalumų ir trūkumų, – tvirtina gydytojas R. Gutauskas. – Modernesnius gydymo būdus labiau linkę rinktis jaunesni pacientai – jie skuba grįžti į darbą, nori, kad viskas greičiau būtų padaryta. Ligonis, ryte išoperuotas lazeriu ar radiodažnumine abliacija, vakare jau gali iš ligoninės važiuoti namo. Išoperavus tradiciniu chirurginiu būdu pacientas į namus grįžta po paros.“
Bet kokiu atveju šiais laikais venų varikozės chirurginis gydymas yra dienos chirurgija, ligoniai greitai pasveiksta.
„Mūsų ligoninės pacientams paprastai siūlome tradicinę chirurgiją, nors pageidaujant atliekame operacijas ir lazeriu, – sako angiochirurgas R. Gutauskas. – Europoje buvo atlikta apklausa ir įvertinti visi varikozės gydymo metodai. Apklausos duomenimis, operuojant tradicinės chirurgijos metodu būna mažiausiai komplikacijų, o vertinant komfortą po operacijos – didesni naujų chirurginių metodų privalumai.“
Kai kuriais atvejais taikomas kombinuotas varikozės gydymo būdas: kai atliekama chirurginė procedūra, po kurios dar būtina kompresinė terapija. Jei reikia, skiriami ir vaistai.
Efektyviausia – kompresinė terapija
„Pati efektyviausia venų varikozės profilaktinė priemonė – kompresinės kojinės, – tvirtina gydytojas. – Jas turėtų paskirti specialistas, įvertinęs, kokios kojinės konkrečiam pacientui reikalingos: iki kelių, virš kelių ar iki šlaunų viršaus. Taip pat nustatytų, kokio tamprumo, kokios kompresinės klasės kojines reikėtų mūvėti. Tai ypač svarbu. Kompresinė klasė rodo apspaudimo lygį. Kuo toliau pažengusi varikozė, tuo didesnės kompresinės klasės kojinių reikia.“
Išvengti venų varikozės, jei yra genetiškas polinkis į šią ligą, praktiškai neįmanoma, tačiau galima ją atitolinti ar pristabdyti jau prasidėjusią.
„Kompresinės kojinės suspaudžia paviršines venas, tada kraujo nutekėjimas vyksta per giliąsias venas. Taip venų plėtimasis yra pristabdomas, ir liga mažiau progresuoja“, – sako specialistas.
Venų varikozės profilaktika apima ir gyvenimo būdą. Jei dirbant tenka ilgai stovėti, reikėtų kas valandą pasėdėti, pakelti kojas į viršų, kad veninis kraujas greičiau išbėgtų. Jei ilgai sėdima, rekomenduojama kas valandą pavaikščioti 5 minutes, pamankštinti kojas. Vakarais sėdint ir žiūrint televizorių kojas reikėtų laikyti pakeltas aukščiau. Patariama vengti karštų vonių, pirčių, o svarbiausia, daugiau judėti.
Venų varikoze moterys serga maždaug keturis kartus dažniau nei vyrai. Jos ir į gydytojus pagalbos dėl šio sutrikimo linkusios dažniau kreiptis, nes joms svarbus estetinis vaizdas.
Naudinga informacija
Skleroterapija – gydymo metodas, kai į veną suleidžiami medikamentai, veikiantys venos sienelę. Vena užanka, ilgainiui surandėja ir išnyksta. Tokiu būdu sustabdomas netinkamas kraujo tekėjimas.
Operacija lazeriu – minimaliai invazyvus būdas, kai per įdūrimo tašką lazerio šviesos energija paveiktos venos sienelės sulimpa ir kraujotaka joje nebevyksta.
Radiodažnuminės operacijos metu punktuojama vena, į ją įstatomas elektrodas, ir vena aukšta temperatūra segmentas po segmento užkemšama.
Gydymo klijais procedūros metu į veną per kateterį suleidžiami specialūs klijai ir, spaudžiant ultragarsiniu davikliu, vena užklijuojama.
Verta žinoti
I klasės kompresinės kojinės tinka venų ligų profilaktikai, jos rekomenduojamos dirbantiesiems sėdimą ar stovimą darbą, ilgų kelionių metu; šios kojinės suaktyvina kojų kraujotaką, sumažina nuovargį, tinimą.
II klasės kompresinės kojinės skiriamos esant išsiplėtusioms venoms, po skleroterapijos ar operacijų.
III ir IV klasės kompresinės kojinės skiriamos trofinėms opoms gydyti.
Violeta Gustaitytė
Straipsnis iš žurnalo„Šeimininkė“, 2015 m.