Po atostogų grįžtame prie kasdienių darbų: vis ilgiau sėdime, kas prie kompiuterio monitoriaus, kas prie automobilio vairo, o vakarais – ir prie televizoriaus ekrano keletą valandų. Ilgas sėdėjimas, mažas fizinis aktyvumas skatina kojų skausmą, mėšlungį ir kojų venų plėtimąsį. Kaip galima tai pakeisti, kalbamės su „Gijos Klinikų“ kraujagyslių chirurgu Tadu DANILEVIČIUMI.
– Tyrimų duomenimis, darbuotojai nepakyla nuo kėdės vidutiniškai tris valandas, neretai net pietaudami darbo vietoje. O koronaviruso pandemijos metu – judame dar mažiau, kai dažnam nei į darbą, nei į mokyklą eiti nereikia. Ilgai būnant nejudrioje padėtyje (vienoje pozoje) silpnėja raumenys, sutrinka kraujo, medžiagų apykaita, blogėja vidaus organų funkcijos. Po ilgiau trunkančio susirinkimo ar kelionės automobiliu blauzdose, pėdose jaučiame maudimą, dilgčiojimą, tempimą. Ar nuo sėdėjimo plečiasi venos?
Net 60–70 proc. dirbančių (dažniau moterų) sėdimą darbą vargina kojų kraujotakos sutrikimai. Dažniausia diagnozuojama liga – kojų venų varikozė. Tada blogėja veninio kraujo nutekėjimas, vystosi veninis sąstovis (kojų sunkumas, tinimas, mėšlungis), odoje gali išryškėti susiraizgiusių kraujagyslių tinklas. Minėtus simptomus mažina gydomosios kojinės ar pėdkelnės (atsižvelgiant į reikalingą individualų spaudimo (kompresijos) laipsnį).
– Skausmo prevencijai padeda tinkamas judesys?
Kojų skausmas sumažės, jei pasistengsite gyventi aktyviai: kuo daugiau vaikščioti, lipti laiptais, nesinaudoti liftu. Tinka bėgimas, plaukimas, šokiai, važiavimas dviračiu.
Kojas skaudės mažiau, jei dienos metu mūvėsite stipresnės kompresijos kojines. Svarbu rūpintis patogia avalyne, sveika mityba. Nebūkite ilgai pirtyje, karštoje vonioje.
Dirbdami prie kompiuterio, periodiškai prasimankštinkite: ištieskite kojas, jas sulenkite per kelius; pasukite pėdas pagal ir prieš laikrodžio rodyklę; lankstykite jas aukštyn – žemyn, kairėn – dešinėn. Sėdint nekryžiuokite kojų, venkite įpročio laikyti „koją ant kojos“.
– Kaip pailsinti kojas vakare?
Po darbo dienos sugrįžę į namus, kojas apliekite šaltu vandeniu. Profilaktiškai ar sergant venų varikoze naudinga aukštai iškėlus kojas (atrėmus į sieną) pagulėti 10–15 minučių. Dažniau vaikščiokite basomis, tada pagerės kraujotaka.
Gerai atpalaiduoja kojų masažas, švelnus tempimas, šilti ar vėsūs kompresai.
Kojų nuovargį mažina šilto vandens vonelės su jūros druska ar žolelių (ramunėlių, beržų lapų ar mėtų) užpilu. Efektyvios ir kontrastinės vonelės. Pakaitomis pėdas laikykite karštame vandenyje 5 min., tada 30–60 s – šaltame. Procedūrą kartokite kelis kartus. Tada kojas patepkite kremu ar skausmą malšinančiu tepalu, pamasažuokite pėdas, pirštus.
Jeigu šios priemonės nepadės, kreipkitės į kraujagyslių chirurgą dėl detalaus ištyrimo.
– Kodėl naudingas spartus vaikščiojimas?
Kojų venų ligų profilaktikai ypač tinka greitas spartesniu žingsniu 30–60 minučių trunkantis vaikščiojimas. Intensyvi eisena aktyvuoja raumenų „pompą“. Taip natūraliu būdu, papildomai neapkraunant organizmo bei venų sistemos, stimuliuojamas veninio kraujo grįžtamasis tekėjimas širdies link. Šio paprasto, šiek tiek greitesnio ėjimo privalumas tas, kad vienodai tinka įvairaus amžiaus žmonėms. Beje, kojų venų ligų profilaktikai labai tinka ir šiaurietiškas vaikščiojimas.
Šaltinis: Prienų ir Birštono krašto laikraštis „Gyvenimas“.
Parengė: Veronika Pečkienė.