Kad šiaurietiškasis ėjimas teiktų naudą, labai svarbu išmokti taisyklingos jo ėjimo technikos. Pas mus dar dažnai vyrauja klaidingas supratimas, kad jei jau eini su lazdomis, tai ir yra šiaurietiškasis ėjimas. Anaiptol. Eiti su lazdomis tai dar nereiškia eiti šiaurietiškuoju ėjimu. Neįsisavinus taisyklingos šiaurietiškojo ėjimo technikos, lazdos gali tapti beverčiu „aksesuaru“.
Geriausiai šiaurietiškojo vaikščiojimo įgūdžių mokytis padės profesionalus instruktorius, tačiau čia supažindinsime su esminiais elementais – dėl bendro supratimo, kas tai yra šiaurietiškojo ėjimo technika:
- Ištiesinkite kūną, galvą laikykite tiesiai. Žvilgsnis nukreiptas į priekį.
- Rankas per alkūnę šiek tiek sulenkite, riešas tiesus. Neįsikibkite stipriai rankomis į lazdas, jas tereikės prilaikyti pirštais, kad nesišlaistytų į šalis. Lazdos einant turi darbuotis lygiagrečiai – tarsi eitumėte geležinkelio bėgiais.
- Eidami atsispirkite priešinga ranka (su lazda) ir priešinga koja.
- Pats svarbiausias elementas: smeikite lazdą per žingsnio vidurį įstrižai, smailiu kampu, spauskite lazdos dirželį, atsispirkite ir tarsi meskite lazdą už nugaros (bet nepaleiskite, prilaikykite pirštais). Rankos mostą būtina atlikti iš peties, ne per alkūnę. Didžioji dauguma vaikštančiųjų daro būtent šią klaidą – eidami „darbuojasi“ alkūnėmis. Ką tai reiškia? Tai, kad iš lazdų jie turi nedaug naudos. Kad būtų įdarbinti viršutinės kūno dalies raumenys, mostas turi būti atliekame iš peties, o rankos judėti lyg švytuoklės. Kodėl daugeliui sunku atlikti tokį mostą? Todėl, kad pernelyg įtempti kaklo ir nugaros raumenys. Taigi eidami su lazdomis pirmiausia pasistenkite atsipalaiduoti.
- Intensyviau einant, kūnas šiek tiek pasvyra į priekį. Pėdą statykite nuo kulno ir aktyviai atsispirkite. Žingsniai platūs, laisvi.
Lengvo starto!
Kur įsigyti šiaurietiškojo ėjimo lazdų? Skaitykite daugiau.
Autorė: Inga Balnanosienė