Rytinė mankšta mėgstantiems patinginiauti – tikras iššūkis. Tačiau specialistų tyrimai rodo, kad prisiruošti atlikti pusvalandžio trukmės mankštą iš tiesų verta. Reguliarus sportas stiprina imunitetą, gerina nuotaiką ir ilgina kokybišką gyvenimą.
Mažina traumų riziką
Tyrimai rodo, kad norintiems sulieknėti reikėtų sportui skirti bent po pusę valandos kasdien. Jeigu įprotis sportuoti dar neišugdytas, tai padaryti gali atrodyti itin sunku, tad svarbu pradėti nors nuo trijų dienų per savaitę, skiriamų mankštai. Reguliarus sportas sutvirtina kūną, lavina atmintį, gerina nuotaiką, kvėpavimą, mažina tikimybę susirgti, stiprina imunitetą. Sportuojant išsiskiria endorfinų, kurie natūraliai mažina galvos skausmą. Negana to, reguliarūs fiziniai pratimai didina koordinaciją, todėl įrodyta, kad reguliariai mankštinantis atsiranda kitoks erdvės suvokimas, rečiau svaigsta galva, nesunku išlaikyti pusiausvyrą. Norint dar geresnės koordinacijos, mankštai vertėtų rinktis dienos metą iki pietų. Rytais atlikta mankšta net iki 90 % sumažina buitinių traumų tikimybę. Ryte nereikalingas didelis krūvis raumenims, juos reikia tiesiog pabudinti, pajudinti raiščius, sąnarius, pažadinti darbui visus vidaus organus. Pramankštintas kūnas užtikrins sklandžią dienos eigą.
Padeda išvengti vaistų
Mokslo žurnalo „Plos one“ publikuotas tyrimas atskleidė, kad kasdienė maždaug pusvalandžio trukmės mankšta vyresnio amžiaus žmonėms padeda sumažinti apsilankymų pas medikus skaičių ir leidžia atsisakyti kai kurių vartojamų medikamentų. Kasdienė mankšta pailgina gyvenimą ir suteikia jam daugiau kokybės. Tyrime dalyvavo senjorai, kurių amžiaus vidurkis siekė 78 metus. Tie žmonės, kurie kasdieniam sportui skyrė bent 25 min., per pastaruosius penkerius metus vartojo gerokai mažiau vaistų ir žymiai rečiau lankėsi pas medikus nei tie, kurie fizinio aktyvumo visiškai nepropagavo. Taip pat pastebėta sąsaja, kad fiziškai aktyvių senjorų gyvenimo trukmė ilgėja ir kokybė gerėja. Reguliariai besimankštinančių 75-mečių ir vyresnių tiek moterų, tiek vyrų mirties tikimybė buvo sumažėjusi iki to paties lygio, kaip 65 metų fiziškai neaktyvių žmonių.
Gydo depresiją
Rytinės mankštos esmė – išjudinti ir pabudinti kūną. Naudinga, kai kambarys gerai išvėdintas. Pažadinus raumenis tempimo pratimais, pereiti prie kūno išjudinimo ir paruošimo dienai. Treniruotė neturėtų būti intensyvi, veikiau rami ir žvalinanti. Reguliaraus fizinio krūvio nauda sveikatai akivaizdi – sportuojant išsiskiriantys endorfinai yra pirmieji pagalbininkai kovojant su prasta nuotaika, apatija ir pasyvumu. Tai ne tik gerina išvaizdą, bet ir suteikia energijos, lengvumo pojūtį, sukuria motyvaciją siekti tikslų. Po atliktos mankštos derėtų išgerti puodelį šilto vandens su citrina. Tai gerina nuotaiką, organizmas sklandžiai dirba visą dieną.
Anksti kėlę nesigaili
Škotijos mokslininkai, tyrę sporto poveikį organizmui, nustatė įdomų faktą – efektyviausiai kūno linijas veikia mankšta, atliekama iki pusryčių. Tiesa, ne visiems toks sportas priimtinas, tad šioje kovoje laimi tie, kurie turi įprotį keltis anksti. Tyrimai parodė, kad tie, kurie reguliariai iki 7 val. ryto užsiima sportu, lieknėja 33 % veiksmingiau negu tie, kurie sportuoja vakarais ar po pietų. Tiesa, verta pastebėti, kad tokie rezultatai įmanomi tik tada, kai rytinė mankšta tampa nuolatiniu įpročiu, o ne epizodiniu reiškiniu. Sveikos mitybos specialistų žiniomis, tokia mankšta turėtų trukti ne trumpiau kaip 40 min. ir vykti iki pirmojo dienos valgymo, nes tik tokiu būdu organizmas neturės ko deginti, tik susikaupusius riebalus.
Įmanoma netgi darbe
Dauguma savo tingėjimą sportuoti pateisina darbu, nuolatiniu skubėjimu ir laiko stoka. Vis dėlto specialistai sako, kad minimalius pratimus galima atlikti netgi darbo vietoje. Negana to, šie pratimai yra itin rekomenduojami, nes gali padėti išsaugoti taisyklingą laikyseną, koncentraciją, susitelkimą į užduotis ir gerą nuotaiką. Dirbant sėdimą darbą labai svarbūs kaklo ir pečių juostos raumenų tempimo pratimai. Sėdint prie kompiuterio verta lėtai pasukioti galvą, palenkti kaklą įtempiant visus raumenis. Naudinga pramankštinti ir rankas, nes rašant klaviatūra pirštai dažniausiai būna vienoje padėtyje, todėl jų sąnariai bei raumenys sustabarėja. Tam padėti gali stipriai suspaudžiami ir atgniaužiami kumščiai, pirštų išskėtimas į šalis. Kaskart verta atsistoti ir šiek tiek pavaikščioti, lėtai lenkti nugarą ir siekti žemės. Tokius pratimus reikia atlikti lėtai. Visa tai padės išjudinti kūną, tonizuos raumenis ir leis išvengti įsisenėti linkusių sėdimo darbo bėdų.
Pamėgti nesunku
Rytinė mankšta daugumai žmonių atrodo kaip neįveikiamas iššūkis ar kančia. Visgi tinkamai tam pasiruošus, sportuoti gali tapti smagu. Visų pirma reikia atrasti sau tinkamą sporto rūšį. Rytais naudingas bėgiojimas gryname ore, nes taip ne tik pabudinamas kūnas ir raumenys, bet ir plaučiai prisipildo tyro oro, kuris juos valo. Jeigu bėgimas nėra mėgstamiausia sporto rūšis, galima rinktis jogą, kalanetiką ar pilatesą, tačiau patalpa, kurioje jie bus atliekami, turi būti gerai išvėdinta. Norint, kad rytais būtų lengviau sportuoti, tam galima pasiruošti dar prieš einant miegoti. Tarkime, verta įsivaizduoti mielą rytą su gera nuotaika, skambančia pakilia muzika be jokio skubėjimo. Iš vakaro kambaryje, kuriame sportuosite ryte, galima palikti sporto kilimėlį, buteliuką vandens, paruoštą ausinuką su patinkančia muzika. Svarbu susidaryti mankštos planą, kad žinotumėte, ką kiekvieną rytą turite padaryti. Pratimai turėtų būti įdomūs ir įvairūs, nes tik taip rytinis sportas netaps alinančia rutina.
Įdomu
- Fizinį aktyvumą propaguoja vos 30 % 55 m. ir vyresnių ES gyventojų.
- Olandijoje ir Šveicarijoje veikia neįprastas prevencijos būdas, kai gydytojas gali pacientui išrašyti receptą fiziniam aktyvumui.
- Nesportuojant rytinis kūno išbudinimas gali trukti apie 2 val., kasryt atliekant mankštą jis sutrumpėja iki 20 min.
- Laisvalaikiu sportuoja tik 27 % lietuvių.
- Lietuvoje moterys praleidžia 291 minutę sėdėdamos, o vyrai – vidutiniškai 305 minutes.
- Reguliariai sportuojantys jaunuoliai 92 % rečiau įklimpsta į narkotikų liūną.
- Po rytinės treniruotės moterų veido oda tampa vizualiai lygesnė ir skaistesnė.