Pėdutės ieško draugo

Dvi rankytės ieško bato, dvi akytės jį pamato, bet lemiamą žodį perkant batukus vis dėlto taria tėvai! Mažylio pėdutė – kaip molis, todėl labai svarbu, kad iš jos nežinia ko „neišminkytų“ netinkami batai. Batai turi taikytis prie pėdos, ir jokiu būdu ne atvirkščiai. Tik tuomet, kad ir kur būtų, vaikas jausis esąs pačioje patogiausioje pasaulio vietoje.

Vaikų pėdos auga etapais. Pirmus dvejus metus ji paauga maždaug po 2 cm per metus. Bet štai nuo 2–3 m. iki 7–8 m. ji kas tris mėnesius gali paaugti maždaug po 1,5 cm – taigi po pusę dydžio! Visa laimė, vėliau šis spartus augimas sulėtėja iki maždaug 1 cm per metus. Pėdai augant šitokiais tempais, vaiko batų dydį reikia tikrinti mažiausiai kelis kartus per metus. Ypač mažiausiųjų vaikų – jų pėdų nervų galūnėlės dar nėra visiškai išsivysčiusios, todėl jiems sunku pasakyti, ar batai spaudžia, ar ne.

Iki trejų metukų vaiko pėda būna itin minkšta ir lanksti. Kaulai dar nėra „sucementuoti“, o ir pėdos skliautas dar nesusiformavęs. Mažylio pėda atrodo plokščia, nes ją gaubia didelis riebalų audinio ir neišsivysčiusių raumenų sluoksnis. Šio amžiaus vaikučių pėdos iš priekio atrodo plačios. Vaikui augant (3–7 m.), pėda ima siaurėti, tačiau jos priekis ir toliau atrodo platus, palyginti su suaugusiojo pėda. Todėl idealu, kai bato priekis – visuomet laisvas, jo nosis iš išorės – netgi didoka. Vaiko batas turi būti gerai, tvirtai prigludęs ties keltimi ir laisvas priekyje.

6 GERŲ BATŲ POŽYMIAI

– Lengvos, minkštos ir lanksčios medžiagos – kad kojytė galėtų kuo laisviau judėti.
– Tvirta (net kietoka) ir aukšta pakulne – paspausta pirštu iš vidaus neturi išlinkti.
– Nepaaukštintu kulnu: žemas padas padeda lengviau pasiskirstyti kūno svoriui ir jis tenka beveik visam padui, o paaukštinti kulnai visą svorį „numeta“ pėdos priekiui.
– Pėdos skliauto išgaubimas (supinatorius) nėra reikalingas, nors nemažai tėvų dar tiki, kad tai gero bato požymis. Tyrimais nustatyta, kad skliautas geriau vystosi pats, be jokios pagalbos, tiesiog atliekant taisyklingus judesius, stiprinant raumenis.
Supinatoriai pėdos skliautą formuoja dirbtinai. Be to, iki 4–6 m. amžiaus visi vaikai yra sąlyginai plokščiapadžiai, tai reiškia, kad bet koks kietas „kalniukas“ bato viduje net gali pritrinti pūslę. Jei viduje yra supinatorius (atrama, skirta išilginiam skliautui),
tai jis turi būti minkštas ir nedidelis.
– Užsegimai yra reguliuojami, siekiant idealiai apgaubti konkretaus avėtojo pėdutę ir neišstumti kulno iš jam skirtos vietos.

– Padai turi būti gana tvirti, kad apsaugotų pėdas nuo traumų, bet ir gana lankstūs, kad lankstytųsi kartu su pėda ir taip stiprintų jos raumenis. Trečdalis batuko (ties ta vieta, kur yra pirštukų ir padikaulių sąnariai) turi lenktis, kad vaikas galėtų pasistiebti, atsispirti ir atlikti kitus judesius. Padų raštai saugo mažuosius nuo paslydimo.

 

PATARIMAI, PADĖSIANTYS RENKANTIS BATUS

• Geriausia batukus pirkti popiet arba vakare, nes pėda į vakarą būna linkusi patinti. Taip iš ryto pirkti batai vakare gali spausti.
• Batus būtina matuoti abiem kojomis. Beveik visad viena vaiko kojytė yra didesnė, todėl batai turi būti pritaikyti būtent jai.
• Apsiavusį vaiką paklauskite, ar jo pirštukai ištiesti. Daug ikimokyklinio amžiaus vaikų pirštukus yra linkę riesti, ypač jei prieš tai avėti batai jau spaudė.
• Laikykitės „pusantro centimetro“ taisyklės. Mažiausiai – centimetras, būtent tiek turi likti tarp nykščio ir bato galo. Tiek erdvės reikia pėdai augti ir pirštams judėti einant.
• Per dideli batai – taip pat nieko gero. Nebūkite tie tėvai, kurie perka „išaugimui“. Avint per dideliais batais mažajam sunkiau vaikščioti, didesnė tikimybė pargriūti ir patirti traumą. Nebūkite ir tie tėvai kurie tiki, kad nepatogus batas „prasinešios“, – tai netikusi mintis net ir suaugusiesiems, o vaikams – ypač. Batai turi būti iš karto patogūs.
• Nepamirškite ir dar vienos svarbios smulkmenos. Vaikai renkasi akimis, todėl gražūs batukai „tinka“ labiau nei negražūs. Ne visada tikėkite jų žodžiais, verčiau stebėkite, ar nepakitusi jų eisena, patys pačiupinėkite rankomis. Kita vertus, jei gamintojas patikimas ir jūs žinote, kad visų modelių batai yra kokybiški, – leiskite vaikui pačiam pasirinkti dizainą. Juk kokia nauda iš anatomiškai tobulų batų, jei vaikutis jų neavės? Ir ko vertas paskutinis mados klyksmas, jei jis žalos pėdą?