Nemažai žmonių, kuriems darbe tenka daug vaikščioti ar stovėti, susiduria su varginančiu pėdų skausmu. Šis nemalonus pojūtis gali atsirasti ne tik dėl nuovargio, didelio pėdai tenkančio krūvio, bet ir dėl įvairių pėdos deformacijų, kurias reikia gydyti.
Iššokę kauliukai vargina moteris
„Iššokę kauliukai (lot. Hallux valgus), plokščiapėdystė, plantarinis fascitas – tai vienos dažniausių pėdų problemų, kurios kamuoja suaugusius žmones. Apie 90 proc. pacientų, turinčių kokią nors pėdos deformaciją, skundžiasi ir kulnų skausmais, – teigia Kauno klinikinės ligoninės ortopedas traumatologas gydytojas Paulius Šližinskas. – Pėdų negalavimai dažniau vargina moteris. Įvairių deformacijų atsiradimui įtakos turi silpnesnė moterų raiščių sistema, netinkamos avalynės nešiojimas.“
Iššokę kauliukai – pėdų didžiųjų (pirmųjų) pirštų iškrypimas. Tai pėdos deformacija, kai didysis pėdos pirštas iškrypsta į šoną, o pirmas padikaulis pasislenka į vidinę pusę. Pėda paplatėja, gali atsirasti skausminga nuospauda po antru, ketvirtu padikauliais, taip pat gali atsirasti skausminga nuospauda, paraudimas ir patinimas ties iššokusiu kauliuku.
„Dėl iššokusių pėdų kauliukų pagalbos į specialistus dažniausiai kreipiasi 30-50 metų amžiaus moterys. Jaunesnėms ši pėdos deformacija yra retesnė, nors yra atvejų, kai vos 14-15 metų paauglėms kauliukai jau būna iššokę. Tai lemia paveldimumas per moterišką liniją – jei mamos ar senelės pėdų kauliukai buvo iššokę, tai ir dukroms gali grėsti ši patologija“, – aiškina ortopedas traumatologas.
Paveldimas ne iššokęs kauliukas, o pėdos tipas. Jei pėda plati arba žemas jos skliautas, sergama dažniau. Tačiau dažniausiai didieji kojų pirštai iškrypsta dėl įvairių išorinių veiksnių.
Pagrindinė priežastis, pasak gydytojo, – aukštakulnės, ankštos, smailiais galais avalynės nešiojimas. Avint tokius batus eisena tampa ydinga – pradedama žengti nuo pirštų ir padikaulių, kuriems ir tenka didžiausias krūvis. Dėl to neatlaiko pėdos raiščiai, sąnario kapsulė, ir didysis kojos pirštas ima krypti į išorę, atsiranda kauliukų deformacija. Pėdų kauliukai gali iškrypti ir dėl Achilo sausgyslės sutrumpėjimo, plokščiapėdystės, minkštųjų audinių patologijos.
„Kai iššokusių pėdų kauliukų patologija dar tik pradeda vystytis, ir žmogus nejaučia diskomforto, jo nevargina didelis skausmas, gali padėti įvairios priemonės. Visų pirma, tai pirštų plėstuvai – specialūs silikoniniai ar plastikiniai įtvarai, nešiojami tarp pirmojo ir antrojo piršto, neleidžiantys didžiajam pirštui krypti į išorę. Taip pat reikia vengti nešioti aukštakulnę, smailiais galais avalynę. Jei šios priemonės nepadeda, deformacija vystosi toliau, pėdą nuolat skauda, sunku prisitaikyti avalynę, prireikia operacijos“, – tvirtina gydytojas P. Šližinskas. Tais atvejais, kai iššokę pėdų kauliukai jokio diskomforto ir skausmo nekelia, o yra tik estetinė problema, operacija nerekomenduojama.
Plokščiapėdystės bėdos
Daugiau kaip 20 proc. žmonių yra nustatoma plokščiapėdystė.
„Ši patologija dažniausiai būna paveldėta ir atsiranda dar vaikystėje, tačiau gali išsivystyti ir suaugusiesiems, – teigia gydytojas P. Šližinskas. – Plokščia pėda vargina tiek vyrus, tiek moteris, tačiau dažniau – moteris. Menopauzės laikotarpiu keičiasi hormoninė pusiausvyra moters organizme, silpnėja raiščių sistema, dėl ko gali pradėti vystytis plokščiapėdystė: pėdos raiščiai, sausgyslės nebelaiko pėdos skliauto ir pėda pradeda plokštėti.“
Plokščiapėdystė gali išsivystyti po kai kurių persirgtų ligų (rachito, poliomielito), taip pat žmonėms, kurie ilgai stovėdami dirba, turi antsvorio, nes perkraunami tam tikri raumenys ir raiščiai.
„Viena iš plokščiapėdystės priežasčių – pėdos traumos. Ši bėda dažniau užklumpa jaunus žmones. Kai traumos metu sužalojama pėda – lūžta jos vidurinioji dalis, smulkesnieji kauliukai, kurie įeina į pėdos skliauto sudėtį, ilgainiui pėda gali pradėti plokštėti“, – aiškina ortopedas traumatologas.
Plokščiapėdystę lydi pėdos, čiurnos sąnario skausmai. Po padikauliais esančioje pėdos dalyje skausmas kyla dėl pėdos skliautų pakitimų, kai beveik visu padu liečiama žemė. Tokia pėdos problema lemia netaisyklingą krūvių pasiskirstymą, sausgyslių ar raiščių tempimus, todėl daugiau judant gali jaustis deginantis pėdų skausmas.
„Iš pradžių gydant plokščiapėdystę gali padėti tinkama avalynė, specialūs ortopediniai įdėklai į batus, pėdos mankšta, masažai. Daliai žmonių šios priemonės padeda, bet jei jos neveiksmingos, plokščiapėdystė progresuoja ir kasdienė veikla darosi sunkiai įveikiama – dėl stipraus skausmo pėdos skliauto srityje žmogus negali net iki parduotuvės nueiti ar pasivaikščioti – neišvengiamas chirurginis gydymas. Nustačius deformacijų pobūdį atliekamos pėdos skliauto, sausgyslių operacijos“, – teigia gydytojas P. Šližinskas.
Plokščiapėdystė gali lemti daug rimtų kelio, klubo sąnarių ir stuburo sutrikimų. Todėl esant šiai patologijai būtina kreiptis į specialistus – gydytojus ortopedus traumatologus, kurie rekomenduos tinkamas ortopedinis priemones ar, reikalui esant, chirurginį gydymą.
Gelbsti ortopedinės priemonės
„Daug suaugusiųjų vargina kulno skausmai, kurie gali atsirasti dėl nepatogios avalynės, stovimo darbo, po patirtos traumos, tačiau dažniausia kulno skausmų priežastis yra plantarinis fascitas – pėdos plantarinės fascijos uždegimas“, – teigia gydytojas P. Šližinskas.
Tai fibrozinio raiščio, jungiančio kulnakaulį ir pėdų priekį, uždegimas.
Plantarinė fascija padeda išlaikyti pėdos skliautą ir paskirsto jėgą žmogui einant ar bėgant. Perkrovos ar traumos sukelia fascijos uždegimą ir skausmą. Dažnai atsitinka, kad fascija įplyšta, ir toje vietoje formuojasi pentinai – tai kaulinės išaugos susiformavusios ant kulnikaulio po uždegimo. Populiariai žmonės šią ligą vadina „kulno pentinais“.
Plantarinio fascito būdingas simptomas – rytais vos atsikėlus ir žengus pirmuosius žingsnius ima skaudėti kulnus. Ligos pradžioje skausmas gali būti maudžiantis, nestiprus, tačiau negydomas stiprėja, uždegimas pereina į chroninį, pakinta eisena, atsiranda problemų kituose sąnariuose bei stubure.
Kulnų skausmus daugiausiai patiria vidutinio amžiaus žmonės, dažniau moterys, turinčios antsvorį, daug laiko per dieną vaikštančios ar stovinčios ant kieto pagrindo. Plantarinis fascitas gali dažniau išsivystyti žmonėms, turintiems plokščią pėdą ar aukštą keltį.
Gydant pėdos plantarinės fascijos uždegimą svarbu avėti tinkamą avalynę, naudoti specialius ortopedinius įdėklus į batus, kurie sumažina spaudimą į pažeistą sritį.
„Kulnikaulio ataugos – antra pagal dažnumą kulnų skausmo priežastis. Šios ataugos dažniausiai pradeda formuotis apie 50-60 gyvenimo metus ir vėliau“, – sako ortopedas traumatologas.
Kulnikaulio ataugos – tai pėdos atramos, formos, funkcijos pakitimų išraiška. Kulnas yra vieta, kur prisitvirtina daug raumenų: iš viršaus Achilo sausgyslė, iš apačios – pėdos fascija. Kai sutrinka pėdos biomechanika – pakinta smulkiųjų pėdos kauliukų judesiai, atsiranda papildomos įtampos tarp raiščių ir raumenų pėdoje bei blauzdoje, pasikeičia didžiųjų raumenų, kurie tvirtinasi prie kulnikaulio, įtampos. Organizmas, norėdamas apsiginti ir apsaugoti raumenis nuo plyšimo, užaugina kaulines ataugas.
„Kulno skausmą sumažinti galima pritaikius ortopedinę avalynę, į ją įdėjus silikoninę pakulnę, – tvirtina gydytojas P. Šližinskas. – Atsiradus bet kuriai pėdos deformacijai negalima ortopedinių priemonių išsirinkti savarankiškai. Reikia kreiptis į specialistą, kuris įvertins pėdos pakitimus, esant reikalui bus atlikta rentgenograma ir bus individualiai parinkta ortopedinė priemonė konkrečiam pacientui.“
Verta žinoti
- Galima namuose atlikti paprastą testą – pastatyti šlapią koją ant sausų grindų. Jei ant kieto paviršiaus atsispaudžia pilna pėda, vadinasi, ji yra plokščia. Sveikos pėdos vidinė pusė turi nesiekti žemės.
- Plokščiapėdystės profilaktikai rekomenduojami pėdos ir blauzdos raumenis stiprinantys pratimai: vaikščiojimas basomis nelygiu paviršiumi (per žolę, spyglius, smėlį, akmenėlius, žvyrą), vaikščiojimas ant pirštų, ant kulnų, ėjimas kulnais suimant pirštais smulkius daiktus, ėjimas perkeliant kūno svorį nuo kulno ant pirštų, kamuoliukų ridenimas pirštais.
- Norint turėti sveikas pėdas svarbu avėti tinkamą avalynę – patogią, nespaudžiančią pėdos, turinčią neaukštą – 3-5 centimetrų pakulnę.
Šeimininkė, 2016
Violeta Gustaitytė