Statistika byloja, jog statistinio vakariečio fizinis aktyvumas yra mažesnis už rekomenduotiną 30 minučių vidutinio intensyvumo kasdienį fizinį krūvį. Pasaulio sveikatos organizacijos duomenimis, dėl fizinio aktyvumo stokos kylančių sveikatos sutrikimų pasaulyje kasmet miršta keli milijonai žmonių. Galbūt metas pakeisti statistiką?
Judėjimas – prigimtinis poreikis
Mūsų kūnas yra sukurtas taip, kad tik kasdien pakankamai judėdamas gali būti visiškai sveikas. Negaudami deramo fizinio krūvio raumenys, kaulai, kraujotaka ir kitos svarbios organizmo sistemos pamažu ima silpti ir negaluoti. Jei gyvendami visiškai neaktyvų gyvenimo būdą iki trisdešimties dar galime jaustis daugmaž normaliai, apytiksliai ties šia riba savaiminiai organizmo palaikymo resursai ima sekti. Ir kuo tampame vyresni, tuo skaudžiau juntame nejudrumo pasekmes. Taigi jei nenorime pradėti „byrėti“, turime suprasti, kad judėjimas yra gyvybiškai svarbus, biologinis organizmo poreikis – toks, pat kaip kvėpuoti, valgyti. Skirtumas tik tas, kad neigiamas nejudrumo pasekmes pajuntame ne taip greitai. Jos gali pasireikšti ir po daugybės metų. Tarkim, kažkada pajusime, jog staiga „nei iš šio, nei iš to“ apniko nugaros skausmas, o sąnarius ima sukioti artritas. Tokio nemalonaus ateities scenarijaus daugelis mūsų galime išvengti, jei suteiksime savo kūnui galimybę realizuoti prigimtinį poreikį – judėti.
Judėjimas – sveikatos pagrindas
Vadinamąsias mėlynąsias pasaulio zonas, kurios garsėja gausiausiu skaičiumi ilgaamžių, tyrinėjantys mokslininkai yra įsitikinę, kad nuolatinis judėjimas yra viena pagrindinių ilgaamžiškumo ir stiprios sveikatos sąlygų. Šių zonų gyventojai, pasak tyrėjų, nealina savęs didžiuliais fiziniais krūviais, bet kasdien daug juda pėsčiomis. Ir to pakanka. Tačiau daugeliui tikriausiai norėtųsi pasakyti: „Bepigu tiems senoliams, jų gyvenimo sąlygos kitokios. O ką daryti mums – visą dieną prie kompiuterių įkalintiems žmonėms?“. Žinoma, galime nedaryti nieko. Bet kaip sakoma, išsigelbėjimas yra pačių skęstančiųjų reikalas. Taigi kiekvienam iš mūsų spręsti: sėdėti ir pamažu „byrėti“ ar ieškoti sprendimų, kaip keisti gyvenimo būdą.
Prie aktyvaus gyvenimo būdo pratinkitės pamažu
Be abejo, keistis taip pat reikia išmintingai. Jei metų metus ištisas dienas sėdėję prie kompiuterio vieną dieną pakilsime ir pulsime bėgti, organizmas tikrai nesupras, ko iš jo norime. Staigios permainos jam gali sukelti didžiulį stresą ir išprovokuoti ne ką mažiau negalavimų nei pasyvus sėdėjimas. Sveikiausia ir išmintingiausia išeitis – organizmą pratinti prie aktyvaus gyvenimo būdo pamažu. Ypač tai svarbu tiems, kurie turi antsvorio ar sveikatos bėdų. Jei patiems sunku adekvačiai įvertinti, koks fizinis krūvis būtų naudingas, kreipkitės į sporto medicinos specialistus ar profesionalius trenerius. Tačiau neprašausite pro šalį aktyvų gyvenimą pradėdami nuo paprasčiausio vaikščiojimo. Pradėkite iš lėto nueidami vieną kitą kilometrą. Paskui distancijas ir tempą pamažu didinkite. Vėliau, kaip motyvaciją vaikščioti dar aktyviau galite pasitelkti šiaurietiškojo ėjimo lazdas.
Šiaurietiškasis vaikščiojimas tinka beveik visiems
Šiaurietiškasis ėjimas – viena tų aktyvių veiklų, kurios ne tik stiprina kūną ir gerina sveikatą, bet ir dovanoja galimybę pabūti gamtoje. Su šiaurietiškojo ėjimo lazdomis vaikštant taisyklingai ir reguliariai, kiekvienas gali pasiekti puikių rezultatų. Einant su lazdomis, organizmas pernelyg neapkraunamas, kiekvienas gali pasirinkti sau tinkamą tempą. Tinka ir vyresnio amžiaus žmonėms, ir tiems, kurie turi antsvorio ar sveikatos problemų. Šiaurietiškasis ėjimas taip pat naudinga organizmo stiprinimo priemonė po įvairių ligų, operacijų, norint susigrąžinti formas po gimdymo. Žinoma, turint sveikatos problemų, prieš pradedant vaikščioti vertėtų pasikonsultuoti su gydytoju.
Kur įsigyti šiaurietiškojo ėjimo lazdų? Skaitykite daugiau.
Autorė: Inga Balnanosienė