Pėda yra unikali kūno dalis, kuri transformuojasi nuo plokščios „bandelės“ iki visavertės viso kūno atramos su išlenktu skliautu. Apie vaiko pėdas kalbėsimės su „Gijos Klinikų“ vaikų ortopedu traumatologu Gintaru Kušleika.
Kas tėvus jaudina (nejaudina)
Dabar daug dalykų, kurie anksčiau buvo vadinami patologiniais, laikomi fiziologiniais. Atrodo, pamiršti laikai, kai visiems vaikams buvo rekomenduojama avalynė su supinatoriais, o dėl plokščiapėdystės siūloma konsultuotis vos vaikui pradėjus vaikščioti. Kai normos ribos tapo begalinės, vaikų ortopedams neliko darbo?
Tokie pamąstymai gydytojams kelia šypseną. Vaikų pėdų problemų pakanka, o daugumos ortopedinių ligų gydymas uždelsiamas būtent dėl to, kad tėvai nekreipia dėmesio.
Į ką atkreipti dėmesį? Be profilaktinių patikrinimų, apie kuriuos pasakys šeimos gydytojas, vaikų ortopedai pataria nedelsti ir kreiptis konsultacijos, jeigu pakito vaiko eisena, pėdos krypsta į vidų, vaikas pradėjo vengti judrių žaidimų, kuriuos mėgo anksčiau, dažnai neįprastai užkliūva ir krenta, skundžiasi skausmais ar nemaloniais pojūčiais pėdose ir kojose. Daugiausia apie vaiko pėdų būklę „pasako“ batukai. Jeigu vaikas netaisyklingai numina ar nesimetriškai nunešioja batukus, gali būti, kad jo pėdutėms reikia pagalbos. Beje, yra ir atvirkštinis efektas. Batukai ne tik gali parodyti pėdų būklę, bet ir patys gali ją sugadinti, bet apie tai truputį vėliau.
Kadangi pėda formuojasi net iki 7–8 metų, gydytojai ortopedai prašo vaikus atvesti į konsultaciją kartą per 1–2 metus, o esant poreikiui, – ir dažniau. Gydytojai tuomet matys, kaip vystosi pėda (galės palyginti su praėjusių metų rezultatais), duos tėvams konkrečių patarimų, pamokys pratimų pėdoms.
Kodėl svarbus laikas
Pagal gamtos dėsnius, maždaug iki 2–2,5 metų vaikų pėda būna fiziologiškai plokščia. Tada po truputį ima formuotis išilginis pėdos skliautas, ir tik 7–8 metais pėda jau būna iki galo susiformavusi. Pėdos transformacijos etapas trunka maždaug 4–5 metus. Kai kada pėdos skliautas gali nustoti formuotis. Kiek čia įtakos turi prigimtis, o kiek gyvenimo būdas? Gydytojas Gintaras Kušleika sako: „Vaikui pradėjus vaikščioti, pirmiausia būtina pasirūpinti tinkama avalyne, kuri tolygiai paskirsto krūvį bei padeda išlaikyti taisyklingą pėdos ašį. Reikėtų stiprinti pėdų ir blauzdų raumenis, skatinti vaikus įvairiapusiškai judėti bei kuo dažniau po nelygų paviršių vaikščioti basomis“.
Jeigu pėdutės gana ilgą laiką atrodo plokščios, nereikia iškart pradėti nerimauti – kiekvienas vaikas vystosi ir auga individualiai, priklausomai nuo daugelio aplinkybių, todėl skirtingu tempu vystosi ir jų pėdutės.
Plokščia pėda – ne tik estetika
Kadangi šiais tolerancijos laikais galime būti visokie, galbūt nieko tokio, jeigu tas pėdos skliautas ir nesusiformuos? Vaiko eisena gal kiek nerangi, jis sunkiau ras tinkamus batukus, greičiau juos nunešios. Bet tai tikrai ne tragedija.
„Plokščia pėda nėra estetinė problema. Natūraliai žmogaus pėda yra išgaubtos formos – tai suteikia kūnui papildomos amortizacijos, kuri lemia mažesnę apkrovą judėjime dalyvaujantiems raiščiams, raumenims bei sąnariams. Kai yra plokščiapėdystė, pėdos skliautas būna nusileidęs, o pėda visu padu remiasi į pagrindą. Išsivysčius plokščiapėdystei, judėjimas tampa varginantis, dėl pėdos deformacijos gali atsirasti pėdų skausmų, po didesnio fizinio krūvio pradeda skaudėti kojas, nugarą, vėliau – vyresniame amžiuje – gali išsivystyti sąnarių ligos“, – sako gydytojas Gintaras Kušleika.
Artėja basų pėdų laikas
Vaiko pėdos skliauto formavimuisi turi įtakos paveldimumas, vaikučio svoris, fizinis aktyvumas ir avalynė. Tėvų rankose – bene visi veiksniai.
Kuo pėda daugiau įveiklinta, tuo geriau ji formuojasi.
Kai išleidžiate vaiką į kiemą, skatinkite bėgioti, laipioti, karstytis, tūpčioti, važiuoti dviratuku, spardyti kamuolį, žaisti judrius žaidimus, kurių metu mankštinasi pėdos. Tai puiki plokščiapėdystės prevencija.
„Vaikui augant, tvirtėja pėdų ir kojų raumenys bei raiščiai, mažėja riebalinis sluoksnis, maždaug nuo 3 metukų pradeda formuotis skliautas. Šiuo periodu mažosioms pėdutėms kaip niekad svarbūs natūralūs masažuojantys pėdutes dirgikliai, padedantys joms vystytis. Tad kai tik yra galimybė, leiskite vaikams vaikščioti basiems. Kuo paviršius įvairesnis, tuo smagiau ir sveikiau. Bėgiokite su vaiku per smėlį, žolę, akmenukus, miško takeliais“, – sako gydytojas.
Taip – perskaitėte teisingai, turite basi pabėgioti ir jūs, nes ir mūsų raumenys silpsta, taigi silpnėja ir raumenys, palaikantys pėdų skliautus.
Batukai skriaudžia pėdas
Kitas pėdas formuojantis veiksnys – batai. Vaiko batai gali būti gražūs, stilingi, pigūs, brangūs, madingi, spalvoti, kvėpuojantys, sintetiniai, odiniai – kriterijų, pagal kuriuos renkamės, yra dešimtys. Užtat ortopedai jums patartų tik vieną – pirkite vaikui tinkamus batus, ir visai nesvarbu kaina, grožis ar medžiagos, iš kurių batas pagamintas.
„Daugelis tėvelių, pamatę putlias savo vaikų pėdutes, baiminasi plokščiapėdystės ir skuba ieškoti ortopedinių batų su išformuotu išilginiu skliautu. Mažos pėdutės dar nėra iki galo išsivysčiusios, nes ne iki galo susiformavę kaulai ir pėdos skliautas, daug riebalinių audinių, dėl kurių pėda atrodo plokščia. O kieti batų įdėklai, paremiantys vidinį skliautą, padaro „meškos paslaugą“. Mūsų mažylių pėdos – delikatus mechanizmas: vaikų kaulai gana lankstūs, plastiški ir gali lengvai deformuotis, todėl avalynė turi atitikti tam tikrus reikalavimus, kad nesugadintų besivystančios pėdos formos.
Mažiesiems patartina rinktis batukus su šiek tiek tvirtesniu užkulniu, kad stabilizuotų čiurną ir neleistų jai krypti, plačia nosele, kad nevaržytų pirštukų judesių. Batukų padas turėtų būti lengvas, minkštas ir lankstus, pasižymintis amortizuojančiomis ypatybėmis ir neribojantis judesių. Vidinis įdėklas gali būti šiek tiek minkštesnis ir iškilęs vos kelis mm ties išilginiu pėdos skliautu, tačiau jokiu būdu šioje vietoje negali būti kietas kauburėlis. Skliauto „parėmimas“ dar negarantuoja gero pėdos išsivystymo“, – vardina gydytojas vaikų ortopedas-traumatologas Gintaras Kušleika.
Kada reikės ortopedinių batukų
Jeigu 7–10 metų vaikas vis dar plokščiapėdis (turi lanksčią plokščią pėdą), jam rekomenduojama avalynė su ortopediniais (geriausia – individualiais) vidpadžiais, palaikančiais pėdos skliautus, kad vaikui būtų lengviau vaikščioti. Tačiau svarbu pažymėti, jog ortopediniai įdėklai nesuformuos pėdos skliautų, jie tik padės pėdai taisyklingiau „sugerti“ jai tenkantį krūvį, apsaugos pėdas nuo didesnio nuovargio. O taisyklingą pėdos vystymąsi gali paskatinti fizinio krūvio poveikis raumenims ir raiščiams. Taigi į pagalbą vėl skuba specialūs kineziterapijos užsiėmimai – pėdų mankšta.
Kuomet pėda plokščia dėl įgimtų pėdos vystymosi sutrikimų, netaisyklingos čiurnos kaulų padėties (vertikalaus šokikaulio) ar susijusi su Achilo sausgyslės sutrumpėjimu, nei speciali avalynė, nei vidpadžių nešiojimas gali neduoti efekto, gelbsti tik chirurginis gydymas (kai kada toks gydymas taikomas gana anksti – per pirmus kelerius gyvenimo metus).