„Išgirdę žodį limfedema daugelis galvoja, kad tai kosmetinė problema. Iš tiesų tai rimtas sveikatos sutrikimas, galintis sukelti neįgalumą. Limfa ima kauptis audiniuose, dažniausiai galūnės, ji tinsta, ją sunku valdyti, vargina infekcijos, skausmas. Nieko nedarant gresia opos, minkštųjų audinių fibrozė ir net galūnės praradimas“, – aiškina Limfedemos reabilitacijos centro kineziterapeutė, limfotakos specialistė Žydra Markevičienė.
Limfa ir jos sistema yra viena iš organizmo dalių, apie kurias žinome mažiausiai. Kuo ji svarbi, kokias funkcijas atlieka?
Limfinę sistemą sudaro limfagyslės, kuriose formuojasi limfa, limfmazgiai, kur ji surenkama ir filtruojama, paskui iš limfagyslių ji patenka į kraujagysles. Limfą perneša limfocitai, imuninės ląstelės. Ši sistema formuoja imunitetą, kovoja su infekcijomis ir saugo organizmą nuo žalingų aplinkos veiksnių. Iš ląstelių, jas supančio jungiamojo audinio limfiniais kapiliarais į limfą patenka įvairių atliekų, medžiagų apykaitos produktų, jie filtruojami, neutralizuojami ir pašalinami. Išvalyta limfa grąžinama į kraujotaką. Suaugusio žmogaus organizme yra apie 1–2 litrai limfos, skaidraus, tiršto kaip kisielius skysčio, kurio sudėtyje daug baltymų, vandens, riebalų rūgščių, druskų, baltųjų kraujo kūnelių, mikroorganizmų. Limfa pasirodo pirmiausia šiek tiek įsipjovus pirštą ar kitą vietą, kai įpjovimas paviršinis, dar prieš iš žaizdos tekant kraujui. Nuo kraujo limfa skiriasi ir tuo, kad neturi tokio išraiškingo kelio, yra pasiskirsčiusi po visą kūną, tačiau ją užtvenkti labai lengva.
Kas tada vyksta?
Ar limfagyslės gerai funkcionuos priklauso nuo to, kiek limfinė sistema turi perpumpuoti limfos, ir jos pajėgumo tai daryti. Kai limfinė sistema pasiekia maksimalias limfos drenavimo galimybes, nebesugeba pašalinti audiniuose susidariusios limfos, sutrinka jos tėkmė ir vystosi limfedema, limfa susikaupia audiniuose.
Kokios šio sutrikimo priežastys?
Limfedema gali išsivystyti dėl įgimtų priežasčių, ji gali būti paveldėta, tokiais atvejais vaikutis jau gimsta turėdamas sutrikusią limfinę sistemą. Šį pažeidimą sutvarkyti sunkiausia, nes limfiniai kanalai nėra pakankamai išsivystę, gali trūkti kai kurių limfinės sistemos komponentų, kartais būna susiformavusi kirkšnies limfmazgio fibrozė. Ją sukelti gali mechaninis nepakankamumas, kuris dažnai atsiranda onkologinėmis ligomis (krūties, gimdos, prostatos vėžiu) sergantiems žmonėms, po operacijos, kurios metu pašalinami ir limfmazgiai. Taip gali atsitikti po chemoterapijos, radioterapijos procedūrų, nes pirmosios užkemša limfinius kanalus, o antrosios juos sudegina. Pasitaiko, kad limfinius kanalus užkemša ir navikas. Juos užtvenkti gali po operacijų likę randai, panašiai kaip į upę įmestas pagaliukas sulaiko jos tėkmę. Limfedemos priežastis gali būti ir buitinės traumos: sumušimai, patempimai, išnirimai, lūžiai ir kt. Įtakos turi ir gyvenimo būdas – nejudrumas, nutukimas. Pastaraisiais metais pastebiu, kad daugėja jaunų, sveikų, gražių moterų, kurios kreipiasi dėl to, kad nei iš šio, nei iš to sutino koja. Pradedi aiškintis priežastis ir pasirodo, kad jos nesveikai, netvarkingai maitinasi, daug sėdi, patiria stresą. Dėl to sutrinka kraujo apytaka, kartu ir limfos tekėjimas. Rezultatas – limfedema.
Kokie pirmieji simptomai siunčia mums žinią, kad sutriko limfos tekėjimas?
Vienas dažniausių – kojų sunkumas, kurį mes linkę sieti su išsiplėtusių venų problema. Tačiau venos išsiplečia tik po to, kai sutrinka limfotaka. Kitas būdingas bruožas yra rankų ar kojų nuovargis. Taip pat žmogus gali jausti lengvą galūnių aptirpimą, į kurį paprastai nekreipia dėmesio. Žinoma, jį gali sukelti ir soteochondrozė, bet reikėtų išsiaiškinti priežastį, o ne spėlioti. Kai kurie jaučia kitokį nei įprastai nuovargį, labai nori miego. Reikėtų atkreipti dėmesį ir į atsiradusią asimetriją, jeigu viena koja, ranka ar veido pusė yra padidėjusi palyginus su kita. Šie požymiai nebūtinai rodo, kad yra limfedema, tačiau juos pamačius reikėtų ateiti pasitikrinti, galbūt reikia tik vienos proflaktinės procedūros, kuri suaktyvins limfotaką. Lietuvoje kasmet sergančių limfedema daugėja, dažniausiai liga išsivysto po vėžio gydymo. Todėl visiems operacijas ir spindulinę terapiją patyrusiems ligoniams turėtų būti privalu pasitikrinti dėl ankstyvųjų limfedemos simptomų. Jeigu limfedema pradedama gydyti ankstyviausios stadijos, komplikacijų riziką galima stipriai sumažinti.
O jeigu ligonis pagalbos pradeda ieškoti pavėluotai?
Laiku nepradėjus gydyti limfedema po truputį progresuoja, žalodama audinius. Vėlesnėse ligos stadijose dėl negrįžtamų audinių pokyčių fibrozės gydymas nėra labai efektyvus. Neretai atsiranda ir kitų sutrikimų, pavyzdžiui, venų ligos. Sunkiausia galima pasekmė – galūnės netekimas. Iš pradžių ji tinsta, didėja jos svoris, būna atvejų, kai vien tik ranka sveria iki dvidešimties kilogramų. Dėl to atsiranda tokių sutrikimų kaip stuburo iškrypimas, peties sąnario pakenkimai, be to, galūnė labai reaguoja į infekciją. Užtenka truputį įsibrėžti, nudegti saulėje, iš karto ta vieta parausta ir nustatoma „rožė“, stafilokoko sukeltas odos ir gilesnių audinių uždegimas. Ją sunku išgydyti, ji dažnai kartojasi. Jei nieko nedaroma, gali atsirasti opos, jas įveikti ypač sunku. Deja, didžioji dalis žmonių į limfotakos specialistus kreipiasi pavėluotai. Viena iš priežasčių – žinių apie šį sutrikimą trūksta ne tik visuomenei, bet ir gydytojams, jei nelinkę pas mus siųsti pacientų su tokia diagnoze. Be to, už mūsų procedūras tenka mokėti patiems, nes mums niekaip nepavyksta sudaryti sutarties su ligonių kasa. Raginu ateiti profilaktiškai pasitikrinti, jei jaučiate vieną iš minėtų simptomų. Pasitarsime, paaiškinsime, jei reikės, nukreipsime pas kitus specialistus. Tikslios statistikos nėra, tačiau patirtis rodo, kad kas ketvirtas žmogus gali turėti šių problemų.
Kokie tyrimai padeda nustatyti šiuos sutrikimus?
Pirmiausiai renkama anamnezė. Ieškai problemos žmoguje, pradedi nuo senelių, po to pereini prie tėvų, klausinėji apie ligas, kuriomis jie sirgo, klausi, kuo sirgo pacientas, kokias operacijas patyrė ir bandai surasti priežastį, dėl kurios limfinė sistema galėjo užsitvenkti. Toliau vyksta apčiuopa, čiuopiamos įvairios kūno vietos, ieškant pakitimų audiniuose. Taip pat tikrinamas pulsas nestandartinėse vietose, prie čiurnos, kirkšnyje, poraktikaulinėje zonoje, žiūrint, ar ten nėra užspaudimo. Pulso tonas tokiais atvejais būna mažesnis arba jo visai nesijaučia. Jeigu reikia, siunčiame ligonį pasitikrinti pas kitų sričių specialistus, pavyzdžiui kardiologus, nes limfedemą gali sukelti ir širdies ligos, netinkamai parinkti vaistai. Kartais prireikia angiochirurgo konsultacijos, gali tekti išsitirti ir skydliaukę, apsilankyti pas ginekologą. Jeigu visi šie specialistai neranda priežasties, dėl kurios galėjo sutrikti limfotaka, visi rodikliai yra normos ribose, toliau ieškome problemos gyvenimo būde.
Kaip gydomi pacientai, kuriems nustatoma limfedema?
Limfotakos sutrikimai koreguojami labai sunkiai. Žmogus turi pavartyti savo gyvenimo knygą, kad suprastų, ką darė ne taip, pats sau atlikti išpažintį ir tada galima kažką bandyti keisti, jam padėti. Gydymo procedūra, kurią atlieka kineziterapeutas limfotakos specialistas susideda iš keturių etapų. Pirmasis yra specializuotas manualinis drenažas. Tai nėra paprasta procedūra, reikia labai daug žinių, įgūdžių. Masažas labai lėtas, ilgas, jo metu švelniai pakartotinai pumpuojančiais judesiais spaudžiami paviršiniai limfos indai, kurie yra po oda. Tai paskatina skysčio šalinimą iš galūnės. Antra būtina procedūra yra kompresinė terapija – ant galūnės uždedamas kompresinis tvarstis. Jį reikia dėvėti visą parą. Tvarstis susideda iš kamšalo ir mažo elastingumo elastinio binto. Kai žmogus juda, tvarstis spaudžia audinius. Suaktyvėjanti raumenų pulsacija stimuliuoja paviršinius limfos indus. Šis tvarstis suminkština sukietėjusius audinius, dėl to masažas tampa dar efektyvesnis. Trečias komponentas yra gydomoji mankšta, individualiai parenkama kiekvienam žmogui. Ji turi būti atliekama kasdien. Mankštinantis negalima nuo kojos ar rankos nuimti kompresinio tvarsčio. Jei galūnės nesutvarstytos, prieš mankštą reikia užsimauti kompresinę kojinę arba rankovę. Dar labai svarbu išmokti tinkamai prižiūrėti odą, nagus, kad būtų išvengta infekcijų. Paskutinis etapas yra paciento apmokymas gyventi su šia liga. Tai visą gyvenimą trunkanti savirūpa. Jei jis savęs tinkamai neprižiūrės, visi gydymo laimėjimai bus prarasti. Jeigu visi šie punktai įgyvendinami, ligą galima gerai kontroliuoti.
Kas sunkiausia pacientams?
Lietuviai yra tinginiai. Jiems sunkiausia vykdyti limfotakos specialistų nurodymus. Manualinio drenažo procedūras norint pasiekti gero rezultato reikia kartoti dvidešimt dienų. Po šešių – septynių kartų dažnai pacientų kantrybė baigiasi, kasdien važinėti į centrą, miegoti su tvarsčiais, daryti mankštą, teisingai maitintis jiems atrodo per daug sunku. Pavyzdžiui, Vokietijoje ligoniai, kuriems nustatyti limfotakos sutrikimai gydomi stacionare, tad įgyvendinti visus gydymo punktus daug paprasčiau. Pas mus, kai paleidi ligonį namo savaitgaliui jis dažniausiai ateina pirmadienį su padidėjusiu patinimu.
Kiek Lietuvoje yra specialistų, kurie gali gydyti šį sutrikimą?
Šiuo metu Lietuvoje darbuojasi keturi kineziterapeutai limfotakos specialistai, du Vilniuje, ir du Kaune, jie yra baigę specializuotas šios srities studijas Vokietijoje. Ten veikia gydymo centras, kuris specializuojasi limfotakos sutrikimų gydyme ir rengia specialistus. Jį įkūrė šį gydymo metodą XX amžiaus pradžioje sukūrę vokiečių medikai – profesoriai M.ir E.Földi.
Kaip Jūs susidomėjote šia sveikatos problema?
Prieš ketverius metus, po to, kai pati susidūriau su limfedema ir supratau, kad Lietuvoje man galinčių padėti specialistų nėra. Bandžiau ieškoti literatūros, konsultavausi su kineziterapeutais, kurie dirba su onkologiniais ligoniais. Sužinojusi, kad Vokietijoje vyksta mokymai, pasikviečiau specialistus iš ten. Jie mokė mūsų kineziterapeutus tik penkias dienas, bet tai atvėrė akis. Supratusi, kad kuo giliau į mišką tuo daugiau medžių, nusprendžiau vykti į Vokietiją studijuoti. Studijos truko trejus metus. Mokiausi nuotoliniu būdu, o po to vykau laikyti egzaminų, kasmet vykstu stažuotis. Už visa tai moku pati. Nesigaliu, nes darbas labai įdomus, nors ir sunkus. Labiausiai džiugina, kai pavyksta pasiekti gero rezultato ir taip atsitinka dažnai. Aš ne tik konsultuoju pacientus, atlieku procedūras, bet ir skaitau paskaitas gydytojams, visuomenei.