Beveik kas šeštas Vakarų Europos gyventojas kenčia nuo kojų venų ligų. Dažniausiai jos prasideda nepastebimai, bet laikui bėgant tampa rimta sveikatos problema, kuriai įveikti dažnai prireikia ir chirurginio gydymo.
Dažniausia – venų varikozė
„Dažniausiai diagnozuojama kojų venų liga – venų varikozė, kurios simptomai – išryškėjusios, prasiplėtusios, melsvos paviršinės venos, „sunkios“, patinusios kojos, ypač vakarais. Skausmas paprastai būna maudžiančio, geliančio pobūdžio. Taip pat gali varginti kojų perštėjimas, dažni mėšlungiai“, – teigia Lietuvos sveikatos mokslų universiteto ligoninės Kauno klinikų Širdies, krūtinės ir kraujagyslių chirurgijos klinikos gydytojas kraujagyslių chirurgas Tadas Danilevičius.
Venomis kraujas turi tekėti aukštyn, link širdies. Kai sutrinka šis atgalinis veninio kraujo grįžimas, kraujas kaupiasi venose, jos plečiasi ir gali išsivystyti venų varikozė. Populiariai žmonės ją vadina išsiplėtusiomis venomis.
Jei pirmieji ligos požymiai būna nesunkūs, kojų smarkiai neskauda. Nemažai žmonių venų išsiplėtimą laiko tik kosmetiniu defektu ir nesuvokia, kad laikui bėgant gali kilti sunkių komplikacijų.
Pasaulinės sveikatos organizacijos duomenimis, venų varikozė diagnozuojama net 30-40 procentų pasaulio gyventojų. Jos paplitimas didėja su amžiumi. Venų varikoze serga 30–40 proc. darbingo amžiaus ir apie 70 proc. vyresnio amžiaus žmonių.
Priežasčių daug
„Venų varikoze dažniau serga moterys, vyrus šis sutrikimas vargina gerokai rečiau. Tai nėra genetiškai paveldima liga, tačiau didesnė tikimybė, kad ji išsivystys tiems žmonėms, kurių šeimoje buvo sirgusiųjų šia patologija, – aiškina gydytojas T. Danilevičius. – Didelę įtaką ligai atsirasti turi stovimas, sunkus fizinis darbas, taip pat darbas karštoje aplinkoje, antsvoris, ilgalaikis sėdėjimas.“
Dėl nuolatinio buvimo viena poza sutrinka veninio kraujo tekėjimas, nes nesusitraukinėja kojų raumenys – kraujas yra lėčiau „varinėjamas“. Kuo daugiau laiko žmogus praleidžia stovėdamas ar sėdėdamas, tuo didesnė rizika, kad išsiplės kojų venos.
„Deja, bet venos dažnai pradeda plėstis ir nėštumo metu. Besilaukiančioms kūdikio moterims, dėl didėjančios gimdos, padidėja kraujo slėgis dubens organuose. Gimda spaudžia dubens venas ir sunkina kraujo grįžimą į širdį“, – sako kraujagyslių chirurgas.
Varikozės atsiradimui įtakos turi ir netinkama avalynė. Aukštakulniai, kuriuos avėti taip mėgsta moterys, – vienas iš ligos rizikos veiksnių. Kai jau venos yra išsiplėtusios, apskritai nerekomenduojama avėti aukštakulnių batelių. Blauzdos raumuo turi susitraukinėti ir veninį kraują stumti į viršų, link širdies, tačiau jei avima bateliais aukštais kulnais, blauzdos raumuo nepakankamai susitraukinėja ir kraujas, kuris turėtų būti stumiamas į viršų, grįžta atgal.
Kojų venų ligų riziką didina ir hormoninių preparatų vartojimas, rūkymas, buvę didelės apimties operacijos, onkologinės ar kraujo ligos, traumos.
Komplikacijų grėsmė
Jei ligos pradžioje išsiplėtusios venos daugeliui būna tik estetinė problema dėl prastėjančios kojų išvaizdos, tai laikui bėgant , venų išsiplėtimas tampa rimtu sveikatos sutrikimu, kuris negydomas gali grėsti labai rimtomis komplikacijomis.
„Venų varikozė neatsiranda staiga, kaip koks apendicitas – vieną dieną susirgau ir iš karto pasidarė blogai. Ji atsėlina pamažu, nuo ligos pradžios iki ryškaus simptomų pasireiškimo dažnai praeina ne vieneri metai, o kartais net ir dešimtmečiai, – teigia gydytojas T. Danilevičius. – Laikui bėgant vystosi lėtinis veninis nepakankamumas, kuriam progresuojant atsiranda hiperpigmentacija – patamsėja blauzdų oda. Nesigydant gresia sunkios komplikacijos: gali atsiverti trofinės opos (negyjančios žaizdos blauzdose), susidaryti trombai.“
Trofinė opa – tai atviri vartai infekcijai į organizmą patekti. Sunkiausios iš galimų bakterinių komplikacijų – sepsis (kraujo užkrėtimas). Be to, opos nuolat šlapiuoja, todėl su skysčiais iš organizmo pasišalina baltymai ir tai gali sukelti inkstų funkcijos nepakankamumą. Labai retais atvejais dėl atsivėrusių didelių veninių trofinių opų tenka amputuoti kojas (dažniau amputacijos atliekamos dėl arterinių problemų).
Esant kojų venų išsiplėtimui gali išsivystyti paviršinių venų uždegimas – tromboflebitas, kylantis susidarius trombams venose. Varikozės pažeistose venose kraujas teka lėtai. Dėl nesandarių venų vožtuvų dalis kraujo, užuot keliavusi viena kryptimi – širdies link, grįžta atgal, užsistovi, todėl gana dažnai tokiose venose susidaro trombai. Daliai pacientų krešuliai gali pasiekti giliąsias venas, o iš ten nukeliauti į plaučius, sukeldami plaučių arterijos trombemboliją ir ūmią mirtį.
„Toli pažengusi liga sunkiau gydoma, todėl pagalbos į kraujagyslių chirurgus reikia kreiptis kuo anksčiau – vos pajutus pirmuosius simptomus. Gydytojas paskirs gydymą, parinks profilaktikos priemones, kurios stabdytų ligos progresavimą“, – teigia T. Danilevičius.
Padeda kompresinė terapija
Kai venų varikozė dar tik prasidėjusi yra naudojami medikamentai – įvairūs tepalai, kurie gerina veninio kraujo apytaką, veninių vožtuvų būklę, stiprina kraujagyslių sieneles.
„Jeigu venos tik prasiplėtusios, bet dar nėra vožtuvų nesandarumo, tokiems pacientams taikome kompresinę terapiją – jiems reikia mūvėti specialias kompresines kojines. Jas rekomenduojame ir besilaukiančioms moterims, nes, kaip minėjau, nėštumo metu venos linkusios plėstis. Nėščiosioms yra specialios kompresinės kojinės, kad nespaustų pilvo“, – teigia gydytojas T. Danilevičius.
Kompresinė terapija – viena efektyviausių profilaktikos priemonių, kurios tikslas – veninio kraujo refliukso, kraujospūdžio venose bei kojų patinimų ir uždegimų sumažinimas, sako gydytojas. Dažniausiai ir plačiausiai naudojamos įvairios specialios elastinės kojinės, kurios pasižymi laipsnišku apspaudimu (stipriausias apspaudimas ties čiurna, kuris palaipsniui mažėja, kylant į viršų link šlaunies). Šios kojinės aktyvina venų kraujotaką ir tokiu būdu saugo nuo venų plėtimosi.
„Jei kompresinių kojinių reikia profilaktikai, jas gali parinkti ir vaistininkas, tačiau jeigu jau yra pasireiškę ligos simptomai ir kojinių reikia gydymui, jas reikėtų įsigyti tik pasikonsultavus su kraujagyslių chirurgu“, – pataria T. Danilevičius.
Radikaliausias varikozės gydymo metodas – operacija. Šiais laikais, kai naudojamos sudėtingos naujausios technologijos, venų operacijos yra žymiai lengvesnės nei anksčiau.
Apie operaciją jau reikia galvoti tada, kai atsiranda lėtinio venų nepakankamumo požymiai – kojų tinimas, veniniai skausmai, o kasdien naudojami tepalai, kompresinės kojinės ar gydymasis tabletėmis nebeduoda laukiamo efekto.
„Operaciją reikia daryti, jei yra matomos išsiplėtusios varikozinės venos, o varikozės diagnozė dar patvirtinama ir ultragarsiniu tyrimu – nustatomas išsiplėtusių paviršinių venų kamienų vožtuvų nesandarumas“, – teigia kraujagyslių chirurgas.
Patarimai venų varikozės profilaktikai
- Stenkitės palaikyti normalų kūno svorį ar sumažinti padidėjusį.
- Venkite karštų vonių, pirčių, saunų (esant jau išsiplėtusioms ar tik paryškėjusioms venoms).
- Jei ilgai stovite ar sėdite, laikas nuo laikas atsistokite ir pavaikščiokite.
- Nešiokite profilaktines (I kompresinės klasės) elastines kojines.
- Sėdėdami judinkite kojas ir pėdas.
- Daugiau judėkite.
- Nedėvėkite per siaurų rūbų.
- Avėkite batais, kurių pakulnė – 3-4 cm aukščio.
- Darykite kontrastinį vandens masažą – pakaitomis kojas apliekite šilto – šalto vandens dušu pradėdami nuo pėdų ir kildami į viršų.
- Švelniai pamasažuokite kojas rankomis nuo pėdų šlaunų link.
- Miegokite truputį pakeltomis kojomis.
Pratimai kojoms
- Sėdėdami ir žiūrėdami televizorių ar skaitydami knygą ridinėkite pėda teniso kamuoliuką.
- Sėdėdami ant kėdės sukite pėdas pagal laikrodžio rodyklę, po to – į kitą pusę.
- Atsistoję ir laikydamiesi kėdės atkaltės pasistiebkite ant pirštų, po to ant kulnų pakeldami pirštus. Palankstykite kojas, aukštai keldami kelius lyg eitumėte.
- Pasisukite šonu į kėdės atkaltę, laikykitės viena ranka, pasiūbuokite koja pirmyn atgal.
- Gulėdami ant nugaros pakelkite kojas 90 laipsnių kampu, atsipalaiduokite ir 10 kartų lėtai ir giliai įkvėpkite bei iškvėpkite. Nenuleisdami kojų, energingai (įtempdami blauzdų raumenis) 5 kartus sulenkite ir ištieskite kojas, 5 kartus pasukiokite pėdas į vidų ir į išorę.
- Atsistokite ant storos knygos, kulnais remdamiesi į grindis, po to pabandykite 10–15 kartų lėtai pakilti ant pirštų galiukų.
Šeimininkė, 2016
Violeta Gustaitytė