Kodėl sėdėti reiktų kuo mažiau?

Antropologai teigia, kad žmogaus kūnas nėra sutvertas sėdėti ant kėdės. Būtent todėl dauguma negali ilgai išsėdėti ramiai – rąžosi, kelia koją ant kojos, muistosi, keičia padėtį ir t.t. Šiuolaikinis gyvenimas yra toks, kad galima dienų dienas praleisti įkalinus kūną į jam kenksmingą padėtį. Kūnas kenčia, kiek įmanoma, o vėliau pradeda siųsti signalus, kad jam blogai.

Faktai

• Šiuolaikinis žmogus vidutiniškai per parą prasėdi iki 9,5 val. ir ilgiau. Vadinasi, jis daugiau sėdi negu ilsisi.
• Biuro darbuotojas vidutiniškai per gyvenimą darbe prasėdi 80 tūkst. valandų.
• Apie 87 % žmonių, dirbančių kompiuteriu, serga kaklo osteochondroze.
• Britanijos mokslininkai nustatė, kad sėdimą darbą dirbantys žmonės sensta vidutiniškai 10 kartų greičiau.
• Išsėdėjus apie 90 min., kraujotaka kojose sulėtėja apie 50 proc., o tai padidina trombų susidarymo riziką.
• Sėdint riebalų deginimas sulėtėja iki vienos kalorijos per minutę.
• Nuo ilgalaikio sėdėjimo didėja sėdmenys, ant jų formuojasi apie 50 proc. daugiau riebalų.
• Moksliniais tyrimais nustatyta, kad bent kartą gyvenime apatinės nugaros dalies (juosmens ir kryžmens) skausmą patiria nuo 60 proc. iki 80 proc. visų suaugusiųjų.
• Beveik 50 proc. vaikų turi netaisyklingą laikyseną.

Nugaros skausmas – XXI a. epidemija

Vienas dažniausių sėdimo darbo sukeliamų skausmų yra nugaros skausmas. Jis sulyginamas su XXI a. epidemija. Visuomenėje vyrauja klaidinga nuomonė, jog sėdint žmogus pailsi, atsipalaiduoja, tuo tapu tik didelis fizinis krūvis neigiamai veikia mūsų savijautą. Iš tiesų, yra priešingai – ilgai sėdint statiškoje padėtyje mūsų kūno raumenys įsitempia, nedarant pertraukų įtempti raumenys neatsipalaiduoja ir sukelia skausmą. Didesnė grėsmė kyla tuomet, kai ilgo statiško sėdėjimo metu stuburas būna netaisyklingoje padėtyje. Tai kelia riziką susirgti įvairiomis stuburo ligomis, atsirasti disko išvaržai. Netaisyklingas sėdėjimas taip pat veikia ir kaklo sritį, iš kurios skausmas gali plisti į visą viršutinę nugaros dalį, taip pat pečius arba visą nugarą.

Praktiški patarimai

Siekiant išvengti nugaros skausmų bei netaisyklingos laikysenos grėsmės, kineziterapeutai pataria sėdimą darbą keisti su fiziniu, kas valandą daryti bent 5-10 min. pertrauką. Jos metu įtampai mažinti rekomenduojama:

• Siekiant pagerinti kraujotaką smegenyse, sėdėdami ant kėdės lėtai, kad neapsisuktų galva, sukite galvą nuo vieno peties prie kito. Stenkitės neatlošti galvos atgal, kad neapkrautumėte jautraus septintojo stuburo slankstelio. Tada masažuokite sprando ir viršutinės nugaros dalies raumenis, braukdami rankomis žemyn. Po to pirštų galiukais sukamaisiais judesiai masažuokite pečius, iš pradžių stipriau, po to – švelniau.
• Įtampos atsikratysite, jeigu sėdėdami ant kėdės stipriai įtempsite viso kūno raumenis, o po to juos visiškai atpalaiduosite, nuleisite galvą žemyn prie krūtinės, užsimerksite ir taip pabūsite 10-15 sek.
• Akių įtampai sumažinti 3-5 sek. stipriai užsimerkite, op to 3-5 sek. laikykite akis plačiai atmerktas. Tada 15-20 sek. greitai pamirksėkite.

Sėdėsena gali būti pagerinama sąmoningai (stengiantis sėdėti tiesiai), stiprinant ir pratempiant atitinkamus raumenis, pritaikant ergonomišką kėdę su tinkama nugaros atrama, sureguliuojant kompiuterio aukštį. Jei patalpoje sklinda dirbtinė šviesa, ji turėtų kristi iš kairės pusės. Monitoriaus ekraną nustatykite taip, kad su langu sudarytų statų kampą. Tuomet nuo ekrano krintantys atspindžiai nealins akių. Pasirinkite kėdės aukštį taip, kad monitoriaus centras būtų akių lygyje ir nutolęs 50-60 cm. Profilaktiškai kas kažkiek laiko pasimankštinkite.

Tačiau jeigu vis tik neigiamus sėdimo darbo rezultatus pajutote, skaudą nugarą, juosmenį, kaklą, tirpsta kojos ar stingsta pirštai, kreipkitės į šeimos gydytoją, kad šis nusiųstų Jus gydytojo specialisto – ortopedo, reabilitologo ar neurologo – konsultacijai. Dažnai šie simptomai būna rimtesnių problemų išraiška, kurias išspręsti gali padėti individualios kineziterapijos procedūros.

Gydytojas ortopedas traumatologas Evaldas Skripkauskas