Kai užklumpa nugaros skausmai

Nugaros skausmai vargina nemažai žmonių. Nuolatinis skausmas išvargina, trukdo judėti, dirbti, ilsėtis, padidėja viso organizmo jautrumas. Besiskundžiančiųjų aštriu stuburo skausmu juosmens srityje paprastai padaugėja pavasarį, kai atšilus orams griebiamasi sodo, daržo darbų.

Kenčia stuburas

Šiais laikais gerokai sumažėjus fiziniam krūviui, kai daug laiko praleidžiama prie kompiuterių, televizorių, į darbą ir iš jo važiuojama automobiliu, mažai judama, nuolat patiriant stresą, įtampą, kenčia visas organizmas, o ypač – stuburas. Gyvenančius pasyvius, nugaros skausmai kamuoja dar dažniau. Dėl fizinės veiklos stokos sumažėja raumenų tonusas, todėl skeletui neatlaikant krūvio vis dažniau ima skaudėti nugarą. Stuburo skausmai – ne tik vyresnių, bet ir jaunų, darbingo amžiaus žmonių bėda. Apie 80 proc. žmonių bent kartą gyvenime yra jautę nugaros skausmą. Kai kurie jį kenčia nuolat. Skausmo priežasčių yra daug. Stuburą sudaro slanksteliai, nervai, jų šaknelės, raumenų sistema, raiščiai, kiti minkšti audiniai. Skausmas gali kilti dėl bet kurios iš minėtų dalių pažeidimų. Dažnai skausmą sukelia stuburo problemos: degeneraciniai stuburo tarpslankstelinių diskų pokyčiai, diskų išvaržos, stuburo iškrypimai, stuburo kanalo susiaurėjimas, raumenų patempimai.

Stuburo ligos ir nugaros skausmai dažniau vargina sėdimą darbą dirbančius žmones, taip pat nuolat patiriančius emocinę įtampą, stresą. „Kiekvienas žmogaus organas yra susijęs su tam tikrais raumenimis, endokrinine, nervų, psichoemocine sistema, stuburu. Kurios nors organizmo sistemos sutrikimas pirmiausia pasireiškia raumens tonuso sumažėjimu“, – tvirtina gydytojas neurologas, manualinės terapijos specialistas Jonas Šereiva.

Savo darbe derinantis tradicinę mediciną, manualinę terapiją, taikomąją kineziologiją, besivadovaujantis holistinės medicinos principais J. Šereiva teigia, kad raumenų funkcinio silpnumo priežastis gali būti vidaus organų veiklos sutrikimai, dažniausiai daug metų varginančios lėtinės ligos, kurios galiausiai pasireiškia ir nugaros skausmais.

Šių skausmų priežastimi gali būti žarnyno, inkstų, kasos, kiaušidžių ar kitų organų sutrikimai. Sutrikus organo veiklai jam priklausantis raumuo pasidaro silpnas. Pavyzdžiui, jei blogai funkcionuoja virškinimo traktas, tai gali virsti nugaros skausmu. Kojų ir pilvo raumenys gali būti silpni dėl sutrikusios žarnyno veiklos, pečių ir krūtinės raumenys – dėl skrandžio ar kepenų veiklos sutrikimų.

Gydyti ne pasekmes, o priežastį 

„Problema dažniausiai yra ne ten, kur skauda. Nugaros skausmai ir jų priežastys glūdi kažkur giliai organizme. Todėl gydyti reikia ne pasekmę – skaudančią stuburo vietą, bet būtina pašalinti skausmo priežastį. Neišsiaiškinus tikrosios priežasties, skausmas ir vėl atsinaujins“, – aiškina gydytojas J. Šereiva.

Taikomoji kineziologija sukurta 1964 m. amerikiečių gydytojo Džordžo Guthardo. Ji vertina žmogaus organizmą kaip nedalomą visumą, jo vidinius resursus ir „savęs išgydymo“ galimybes. Taikomoji kineziologija remiasi žinomais holistiniais metodais: osteopatija, natūropatija, chiropraktika. Sveikatos sutrikimai diagnozuojami įvertinant raumens tonusą ir nustatant su tuo raumeniu neurologiškai ar kitaip susijusių organų ar sistemų problemas.

Kūne yra ne viena raumenų grandinė, jos veikdamos tarpusavyje užtikrina sąnarių bei viso kūno stabilumą ir judesio saugumą. Jeigu yra bent vienas silpnas raumuo grandinėje, jis keičia judesio trajektoriją, perkrauna kitus raumenis bei raiščius, sąnariai praranda stabilumą.

„Jei sutrikęs koks nors organas arba vargina psichoemocinė problema, atsiranda raumenų disbalansas. Tie raumenys, kurie susiję su  pažeistais organais, nervų sistema, pasidaro silpni, spazmuoti, neatlieka savo funkcijos, – pasakoja neurologas J. Šereiva. – Tuomet netolygiai apkraunamas stuburas, periferiniai sąnariai. Kai nevienodai apkraunami stuburo tarpslanksteliniai diskai, atsiranda išvarža“. „Nelaiko“ raumuo – kenčia stuburas, kelis, pėda, petys. Kuo daugiau funkciškai silpnų raumenų, tuo labiau išbalansuojamas normalus judėjimas. Ilgainiui pradeda reikštis kasdienių mikrotraumų pasekmės – skausmas po sporto, intensyvaus fizinio darbo, o galiausiai – naktimis.

„Pastaraisiais metais labai dažnai silpnų raumenų kaltininkėmis tampa psichoemocinės priežastys. Socialinės, šeimyninės problemos, emigracijos pasekmės labai veikia žmones, sukelia emocinius sutrikimus“, – teigia gydytojas.

Sodo darbai – provokuojantis veiksnys

„Pavasarį, kai prasideda sodų sezonas, padaugėja pacientų, besiskundžiančių, kad padirbus ar ką nors sunkaus pakėlus juos surakino nugaros skausmas, – pasakoja gydytojas J. Šereiva. – Nei intensyvus darbas, nei kokio nors sunkaus daikto pakėlimas nėra skausmą sukeliantis veiksnys. Tai kokios nors egzistuojančios sveikatos problemos provokuojantis faktorius. Per žiemą mažai judame, sėdime namie prie televizoriaus, vaikštome leisgyviai, ir kai spazmuoti raumenys gauna didesnį krūvį, jie reaguoja dar didesniu spazmu.“

Pacientai dažnai pasakoja, jog nugaros skausmas atsirado kažką sunkaus pakėlus ar po pertraukos ėmus intensyviai sportuoti. Padarius rentgeno nuotrauką randama stuburo išvarža. „Bet juk ji neatsiranda staiga, – perspėja J. Šereiva. – Išvarža susidaro per ilgą laiką, kai dėl raumenų disbalanso žmogus metų metus vaikšto „kreivas“.

Jei žmogus dvylika valandų dirba sėdimą darbą, o paskui parėjęs namo dar ilsisi sėdėdamas ar gulėdamas, staiga ėmus uoliai dirbti sode, kilnoti sunkumus, jam tikrai bus išvarža. Nuolat sėdint raumenys prie tos padėties prisitaiko, kai kurie ima atrofuotis, kiti būna pernelyg įsitempę. Jeigu žmogus ims ką nors kardinaliai keisti, jis patirs traumą. Todėl reikėtų po truputį didinti savo fizinį aktyvumą, stiprinti visą raumenyną, o ne staiga jam duoti didžiulį krūvį.

Nugaros skausmas gali atsirasti dėl to, kad įpratiname raumenį būti vienoje pozoje, o paskui kažką staiga keičiame. Jei žmogus nuolat dirba būdamas toje pačioje netaisyklingoje pozoje, raumenys pasiskirsto taip, kad jiems ta netaisyklinga poza tampa įprasta. Net kai žmogus sėdasi ilsėtis, bando sėstis kitaip, kūnas lyg savaime vėl „išsilanksto” ta pačia netaisyklinga poza. Po to pakanka pasilenkti pakelti nukritusį tušinuką, ir nugarą surakina. Tokius atvejus lemia raumenų disbalansas, bet tai yra ne išvarža, o raumens spazmas. Nuo ilgo sėdėjimo raumenys pamažu silpsta, jie būna nepakankamo tonuso, kad tinkamai būtų „išlaikomas“ stuburas“. Viena iš didesnių bėdų, kai užspaudžiamas visas stuburo kanalas. Tada būna dideli skausmai ne tik nugaros srityje, bet ir kojose. Su amžiumi atsiranda degeneracinės stuburo ligos, ataugos, nedideli struktūriniai pokyčiai, be to, raumenų tonusas irgi ne toks geras kaip jaunystėje. Tiesa, sportuojant raumenų tonusą galima palaikyti, tačiau labai daug žmonių tam neranda  laiko.

Rūpintis nuo vaikystės 

„Stuburo bėdos prasideda jau vaikystėje: ydinga laikysena, skoliozė (stuburo išlinkimas į šoną). Todėl svarbu imtis priemonių jau šiame amžiuje, kad suaugus nereikėtų kęsti nugaros skausmų, – pataria gydytojas J. Šereiva. – Mažiems vaikams dažnai diagnozuojamos funkcinės skoliozės, kurios susijusios su vidinių organų sutrikimais, uždegiminiais procesais, nervų užspaudimu, persirgtomis vaikiškomis infekcijomis. Nenustačius skoliozės priežasties ir jos nepašalinus, funkcinė skoliozė gali išsivystyti į tikrąją skoliozę.“

Skoliozė turi polinkį progresuoti, todėl svarbu kuo greičiau ją pradėti gydyti. Yra nuomonių, kad išgydyti jos neįmanoma, galima tik pristabdyti stuburo krypimą bei padėti išvengti stuburo skausmų. Mat dėl netaisyklingos stuburo padėties tarpslankstelinius diskus veikia didžiulės apkrovos, todėl jie dyla ir vystosi osteochondrozė.

Tėvai į medikus dažnai kreipiasi susirūpinę, kad jų vaiko bloga laikysena. Vaiko stuburo krypimą, taikomosios kineziologijos požiūriu, dažniausiai lemia raumenų sistemos išsireguliavimas, kuris savo ruožtu atsiranda dėl to, kad kūne neteisingai paskirstomos jėgos. Dažniausia neteisingų jėgų paskirstymo priežastis – vidinių organų problemos, persirgtos vaikiškos ligos, ypač viršutinių kvėpavimo takų. Neteisingai pasirinkta poza sėdint taip pat prisideda prie stuburo krypimo, bet tai ne pirminė, o antrinė priežastis. Vaikui patogu sėdėti persikreipus dažniausiai todėl, kad vienos raumenų grupės tonusas didesnis nei kitos. Išsiaiškinus pirminę priežastį, kodėl taip atsitiko, galima koreguoti ir pačią sėdėjimo padėtį.

Augantiems vaikams galima įveikti daugiau stuburo problemų. Tradicinė medicina siūlo stuburo korekcijos operacijas bei paprastesnes, bet gana efektyvias priemonės, pavyzdžiui, korsetus. Norint gerai jaustis, svarbu nugara rūpintis nuo pat vaikystės. Suaugusiems svarbu reguliariai mankštintis ir rūpintis savo laikysena dirbant sėdimą darbą.

Violeta Gustaitytė, “Šeimininkė”