Įtvarai sportui – apsauga nuo naujų ir pakartotinių traumų
Sportas yra geros sveikatos ir puikios savijautos šaltinis. Tačiau sportuojant kyla rizika susižeisti sąnarius. Norint išvengti naujų ar pasikartojančių traumų, reikalingi specialūs įtvarai. Kokie ir kada?
Didžiausia rizika
Sportininkai ir kiti fiziškai aktyvūs žmonės paprastai patiria įvairių pėdos, kelio, čiurnos, sausgyslių, rankų ar nugaros traumų. Kasdien atlikdami intensyvius pratimus, jie rizikuoja: vienas neatsargus judesys, staigus kojos ar rankos pakėlimas, pakreipimas, pritūpimas, per didelio svorio kėlimas ar stūmimas, nesėkmingas nusileidimas pašokus, ir gali įvykti trauma. Dažnai traumos ištinka ne vien dėl neapskaičiuotų judesių, bet ir aplinkoje esančių kliūčių, pavyzdžiui, netolygios arba slidžios dangos, nesaugaus sporto inventoriaus.
Susižeisti sąnarius kone kasdien rizikuoja ir statybininkai, kelininkai, sandėlininkai, kiti darbininkai, kurie susiduria su dideliu fiziniu krūviu, svorio perkėlimu, perstūmimu ir pan.
Sąnarių traumos dažnai vargina ir vyresnio amžiaus žmones. Dėl senėjimo kaulai ir raumenys tampa silpnesni, todėl tinkamai neapsaugo sąnario, o patys sąnariai jau labiau susidėvėję, varginami ligų. Tai lemia, kad brandūs žmonės dažniau susižeidžia sąnarius.
Rizikos grupei priklauso ir vaikai, nes dar negeba tiksliai apskaičiuoti atstumo, aukščio, greičio, jėgos ir gali susižeisti.
Gydymas ir profilaktika
Tinkamai ir reikiamoje vietoje uždėtas įtvaras prilaiko rankų, kojų, nugaros ar juosmens raumenis bei išlaiko sąnarį stabilų. Įtvarai, šildydami sužeistą sąnarį, taip pat spartina gijimą. Įtvarai rekomenduojami, kai pasitempiame, pasukame, kryptelime sąnarį, ir jis tampa skausmingas judinant. Vienoje vietoje įtvirtinę sąnarį užtikriname, kad jis toliau nepatirtų pažeidimų ir galėtų tinkamai sugyti.
Apie įtvarus verta pagalvoti norintiems išvengti naujų ar pasikartojančių traumų. Dirbant sunkų fizinį darbą atkreipti dėmesį, kuriems sąnariams tenka didžiausias krūvis. Jei žmogus kilnoja svorius, labiausiai reikia saugoti nugaros ir kelių sąnarius. Bėgikams, dviratininkams – tik kelio, boksininkams – riešų ir pirštų sąnarius. Įtvarais reikėtų pasirūpinti ir dirbantiems fizinį darbą, taip pat atsižvelgti į tai, kuriems sąnariams tenka didžiausias krūvis.
Profilaktiškai rekomenduojama saugotis tiems, kurių sąnariai labiau pažeidžiami – jau buvo įvykusi trauma, ji pasikartoja ar vargina to sąnario uždegimas. Visiškai sveikam ir sąnarių skausmais (arba tinimu, raudimu, traškėjimu ir kt.) nesiskundžiančiam žmogui įtvarai nebūtini. Nebent laukia stiprus fizinis krūvis, pavyzdžiui, teks į ketvirtą aukštą užnešti baldus.
Skirtingi įtvarai
Aktyvia fizine veikla užsiimantys žmonės nuo sąnarių traumų gali saugotis naudodami kelių rūšių įtvarus.
Elastiniai įtvarai tinka esant nesudėtingoms traumoms: nestipriai susižeidus, išsinarinus, pasitempus galūnes, taip pat po chirurginio gydymo. Elastinių įtvarų funkcija – prilaikyti sąnarį, bet netrukdyti jam judėti. Elastiniai įtvarai gali būti dedami ant bet kurio sąnario ir apsaugoti jį nuo pažeidimo tiek patyrus traumą, tiek norint jai užkirsti kelią.
Neopreniniai arba tekstiliniai įtvarai irgi gali saugoti įvairius sąnarius (kojų, rankų, pečių, nugaros). Iš tvirtos medžiagos pagamintos priemonės dažniausiai turi lanksčius sutvirtinimus arba plastikinius elementus, kurie užtikrina didesnį stabilumą. Kelių traumoms gydyti skirti įtvarai dažniausiai turi atvirą vietą, kuri skirta patepti skausmą malšinančiomis ir gydomosiomis priemonėmis, nenusiimant įtvaro ir nepažeidžiant sąnario stabilumo. Šie įtvarai naudojami gydant ir tokias sunkias traumas kaip kryžminių ar šoninių raiščių plyšimas, taip pat atlikus kelio girnelės operaciją. Tekstiliniai įtvarai naudojami ir profilaktiškai, kad neįvyktų traumų.
Patyrus traumą
Traumavus sąnarį, būtina nedelsiant vykti į medicinos įstaigą, kur pažeistą vietą apžiūrės gydytojai ortopedai-traumatologai. Svarbu ne tik apžiūrėti sąnarį išoriškai, bet ir atlikti rentgeno tyrimą, kuris padės pamatyti sunkesnius sąnario ar kaulų pažeidimus. Jei trauma nedidelė (nereikia chirurginės intervencijos), specialistas individualiai parinks tinkamus įtvarus.
Jei įtvarų ieškote profilaktiškai, siekiant apsisaugoti nuo galimų traumų, svarbu kreiptis į vaistines ar ortopedinių prekių parduotuves, kur specialistas pakonsultuos ir padės pasirinkti tinkamą pagal saugomus sąnarius ir fizinę veiklą. Svarbiausia, kad įtvaras neveržtų, tačiau nebūtų ir per laisvas, nes tokiu atveju iš jo nebus jokios naudos: pernelyg suveržtas varžys judesius ir kenks kraujotakai, o per laisvas – neprilaikys. Renkantis įtvarą išmatuoti sąnario apimtį – ji turi būti panaši į nurodytą ant įtvaro pakuotės. Jei turi lipdukus, dirželius ar kitas suveržiančias ir prilaikančias detales, tuomet gali būti ir kiek platesnis, tačiau jokiu būdu ne siauresnis. Įtvaro audinys turi būti malonus liesti, pralaidus orui, neskatinantis prakaituoti, nesukeliantis alerginių reakcijų.
Įdomu
- Suaugęs žmogus turi 206 kaulus ir maždaug tiek pat kaulų jungčių – sąnarių.
- Įvairiomis sąnarių ligomis dažniau serga moterys nei vyrai.
- Peties sąnarys – pats judriausias. Pasižymi didžiausia judesių amplitude – net 360°.
- Kelio sąnarys – vienas sudėtingiausių ir pats didžiausias.
- Sąnariams labai svarbūs A, B grupės, C, D vitaminai ir omega-3 riebalų rūgštys.
- Dažniausia sąnarių liga – artritas (uždegimas).
- Reumatoidinis artritas moterims pasitaiko net tris kartus dažniau.
Šaltinis: žurnalas “Prie kavos. Sveikata”