VU ligoninės Santariškių klinikų Reabilitacijos, fizinės ir sporto medicinos centro ergoterapeutė Fausta Blužaitė teigia: jei išmoktume taisyklingai sėdėti, susitvarkytume darbo ir miego vietą, darytume pertraukėles ir kas dieną mankštintumėmės, daugelis iš mūsų išvengtų stuburo skausmų, deformacijų, judėjimo aparato ligų.
Ar pacientai, kurie ateina į Jūsų užsiėmimus, konsultacijas, žino, kas yra ergoterapija ir ką veikia ergoterapeutas?
Dauguma šiuos žodžius išgirsta pirmą kartą, nustemba. Tenka paaiškinti, ką mes veiksime. Ergoterapija (gr. ergon – darbas, therapeia – gydymas, slaugymas) – pacientų funkcinių galimybių atkūrimas, palaikymas ar sutrikimų kompensavimas, tikslinga veikla siekiant padėti jiems savarankiškai gyventi, atsižvelgiant į jų norus, poreikius ir visuomenės nustatytus reikalavimus. Tikslingos veiklos rūšys – kasdienė, darbinė ir laisvalaikio.
Kasdienė – veikla, kurią asmuo atlieka kiekvieną dieną kaip savarankiškas ir nepriklausomas individas. Produktyviosios veiklos, arba darbo, tikslas – asmeninis tobulėjimas, visuomeninių poreikių ir pragyvenimo reikmių tenkinimas. Šiai veiklai priskiriamos ir studijos, profesinė praktika. Laisvalaikio veiklos pasirinkimą daugiausia lemia asmens motyvacija (pomėgiai, sportavimas ir kt.).
Ergoterapeutas, dirbdamas su pacientu, įvertina funkcinius jo sutrikimus, nustato problemas, parengia veiksmų planą ir numato priemones joms spręsti, artimiausius ir tolimiausius tikslus. Taip pat padeda lavinti apsitarnavimo, buitinius, darbinius, laisvalaikio organizavimo įgūdžius, kognityvines funkcijas. Parenka įtvarus, kitas kompensacines priemones, pritaiko jas ir apmoko jomis naudotis. Konsultuoja, kaip pritaikyti namų ir darbo aplinką, tausoti energiją.
Ergoterapeutai taiko skirtingus modelius. Vieni iš jų skirti žmogaus funkcinėms galimybėms, raumenų jėgai, ištvermei, judesių amplitudei didinti, kiti – asmens užimtumui gerinti. Treti remiasi konkretaus paciento individualiais poreikiais. Ergoterapijos užsiėmimai mūsų skyriuje trunka po pusvalandį, paprastai vienam ligoniui jų skiriama dešimt. Kitose gydymo įstaigose jie būna trumpesni ar ilgesni, nelygu, kokios paciento sveikatos problemos.
Kokiomis ligomis sergantys žmonės kreipiasi į Jus?
Į Ambulatorinės reabilitacijos skyrių, kuriame dirbu, dažniausiai kreipiasi pacientai po traumų, pavyzdžiui, plyšus raiščiams, sąnarių protezavimo operacijų, turintys kitų judėjimo aparato pažeidimų, sergantys kraujotakos ligomis. Tenka konsultuoti ligonius, kuriuos vargina galvos kraujotakos sutrikimai, kurių galvos, stuburo smegenys pažeistos po traumų, insultų. Juos ergoterapeutas moko, kaip apsirengti, nusiprausti, pasigaminti valgyti, iš lovos atsisėsti ant kėdės ir pan. Kitaip tariant, paprasčiausių kasdienio gyvenimo įgūdžių.
Sulaukiame daug nugaros skausmais besiskundžiančių pacientų, vienus vargina pečių, kitus viršutinės nugaros dalies ar juosmens skausmai, dažnas skundžiasi raumenų sustingimu, įtempimu, nuovargiu. Šie žmonės paprastai guodžiasi ir dėl sumažėjusios judesių amplitudės, raumenų jėgos susilpnėjimo, jiems sunkiau apsirengti, kyla sunkumų užsiimant kita kasdiene veikla. Jiems skiriame individualius pratimus, kurie padeda atkurti sutrikusias judėjimo aparato funkcijas. Rengiame ir ergonomikos seminarus, per kuriuos mokome, kaip tinkamai susitvarkyti darbo, miegojimo vietą, kaip taisyklingai judėti, kelti, stumti ar nešti sunkius daiktus, kad nepatirtų stuburo traumų, pažeidimų.
Ergoterapeutai konsultuoja ir žmones, sergančius kvėpavimo, nervų, virškinimo sistemos, endokrininėmis, inkstų, ausų, nosies, gerklės, akių, odos, ginekologinės ligomis, vaikus, turinčius raidos sutrikimų, patyrusius gimdymo traumas. Taigi susiduriame su pačiais įvairiausiais sveikatos sutrikimais.
Ar pastebėjusi netaisyklingai sėdinčius, stovinčius, dirbančius žmones pasakote pastabą?
Stengiuosi pernelyg neįkyrėti draugams, pažįstamiems, artimiesiems savo pastabomis, tačiau jei matau, kad ką nors blogai daro, pasakau. Patariu, kaip prisitaikyti darbo vietą, išsirinkti tinkamą kėdę ir pan. Jei vargina skausmai, parodau tam tikrų pratimų, paraginu daugiau judėti, kreiptis į reabilitologą nelaukiant, kol skausmai visai surakins. Dažnai ir su kolegomis vieni kitus pataisome pamatę, kad kuris nors stovi ar sėdi persikreipęs.
Kokios naujos ergoterapijos kryptys, metodai padeda?
Ergoterapeutai vis dažniau taiko naujas technologijas, kurios padeda ligoniams po traumos ar sunkios ligos sugrįžti į gyvenimą, mėgstamą veiklą. Kuriami įvairūs modernūs judėjimą lengvinantys prietaisai, jutikliai, mobiliųjų telefonų programėlės. Specialios kompiuterio programos padeda sudominti pacientus, jiems greičiau atlikti tam tikrus pratimus, atgauti jėgas, susigrąžinti prarastus įgūdžius. Nuobodžius pratimus vis dažniau keičia kompiuteriniai žaidimai su 3D vaizdu, jie motyvuoja ateiti į ergoterapijos užsiėmimus. Virtualioji realybė ypač patraukli vaikams, jaunimui, todėl plačiai taikoma jų reabilitacijoje.
Kokios savybės svarbiausios ergoterapeutui?
Kūrybiškumas, bendravimo įgūdžiai, atkaklumas. Kartais mes norime labiau negu mūsų pacientai pasiekti rezultato. Reikia daug kantrybės, nes ergoterapija – ilgalaikis procesas. Neužtenka dešimt dienų ar kelias savaites lankyti užsiėmimus, pratimus reikia daryti ir vėliau, namuose, kiekvieną dieną, taisyklingai sėdėti, stovėti, kelti. Kitaip tariant, tenka kontroliuoti save visą laiką, įdėti nemažai pastangų, jei nori išvengti ligos paūmėjimo. Dažnai tai sunkiausia mūsų darbo dalis – įtikinti ligonį, kad nėra jokios stebuklingos tabletės, kurią prarijus gali užmiršti negalavimus. Be to, reabilitacijos priemonių poveikis, pagerėjimas pasireiškia ne iš karto, tik po savaitės ar dar vėliau.
Ar dažnai pacientai sugrįžta?
Taip, paprastai dėl atsinaujinusių skausmų. Kai klausiu, ar darė pratimus namuose, daugelis atsako neigiamai. Vieni neslepia, jog tingėjo, o dauguma teigia, kad neturėjo laiko. Manau, laiko visada galima rasti, reikia tik nusistatyti, kas yra svarbiau. Per dvidešimt keturias valandas įmanoma skirti pusvalandį sau, kad padarytum mankštą, net jei esi labai užsiėmęs. Mankštintis įmanoma ir žiūrint televizorių, vaikštant. Užuot važiavę automobiliu ar autobusu, galime eiti pėsčiomis, lipti laiptais, o ne kilti liftu. Sustiprėtų raumenys, būtume atsparesni traumoms.
Sėdimą darbą dirbantiems žmonėms būtina daryti pertraukėles. Kaip dažnai ir kokios trukmės?
Mūsų rekomendacija – penkiolikos minučių pertraukėlės kas valandą. Jei sėdėdami po kurio laiko imatės jaustis nepatogiai, keiskite pozą. Pagalvokite, galbūt kai kuriuos darbus įmanoma atlikti stovint ar vaikštinėjant po kabinetą, pavyzdžiui, kalbėti telefonu. Jei nemokate jokių pratimų, bent jau pasirąžykite, pasilankstykite į abi puses. Tai padės išvengti stuburo deformacijų, įtempimo, nugaros skausmų. Žinoma, ne mažiau svarbi taisyklinga laikysena, ergonomiška darbo vieta.
Kodėl pasirinkote mediciną ir kaip tapote ergoterapeute?
Įtakos turėjo tai, kad mano mama dirbo ligoninėje, buvo laboratorijos vedėja. Vaikystėje dažnai tekdavo būti ligoninės aplinkoje, tarp baltų chalatų. O ergoterapija susidomėjau dėl to, kad tada tai buvo nauja specialybė, atrodė įdomi, perspektyvi, labai plačiai pritaikoma, norėjosi išbandyti. Dirbu jau penkerius metus ir tikrai nesigailiu. Iš pradžių dirbau su vaikais, dabar konsultuoju suaugusiuosius. Yra ir daugiau sričių, pavyzdžiui, darbo aplinkos pritaikymo, tik ji Lietuvoje šiek tiek mažiau išplėtota. Dar viena sritis – aplinkos pritaikymas neįgaliųjų poreikiams. Dirbu ir Vilniaus universitete, esu Reabilitacijos, fizinės ir sporto medicinos katedros asistentė, vedu užsiėmimus būsimiems medikams. Juos mokome įsijausti į neįgalaus, sergančio žmogaus situaciją, pavyzdžiui, pasivažinėti po miestą neįgaliojo vežimėlyje, pabandyti valgyti ar apsirengti naudojantis tik viena ranka ir pan.
Praktiški patarimai
Kaip taisyklingai sėdėti
- Sėdint prie darbo stalo kojas reikia laikyti lygiagrečiai su grindimis, sudarant 90 laipsnių kampą ties čiurnomis, šlaunys taip pat laikomos lygiagrečiai su grindimis, keliai sulenkti stačiu kampu.
- Atlošas turi remtis į juosmenį, apatinėje nugaros dalyje. Nugara su juo turi sudaryti 90 laipsnių kampą.
- Rankas reikėtų laikyti lygiagrečiai su stalu, sudarant 60–90 laipsnių kampą.
- Atstumas nuo akių iki stalo turėtų būti apie 20 centimetrų.
- Atstumas nuo akių iki monitoriaus turėtų būti per ištiestą ranką.
- Kojos turi tvirtai remtis į grindis visa pėda, rankos – į stalą.
- Jei neturite tinkamos kėdės, naudokite pagalvėles, pakylas kojoms, įvairius kėdžių priedus, pavyzdžiui, pritvirtinamą atlošą.
Kaip taisyklingai kelti, stumti, nešti sunkius daiktus
- Negalima jų kelti pasilenkus, reikia visiškai atsitūpti, kojas laikyti plačiai pražergtas į šonus. Keliamą daiktą reikia apkabinti rankomis, laikyti priglaustą prie pilvo ar krūtinės.
- Jei keliamas apie 50 kilogramų daiktas pasilenkus, nugarai tenka atlaikyti didesnį nei 700 kilogramų svorį.
- Jei siekiama paimti toliau esantį daiktą, vieną koją reikėtų laikyti pakeltą ore.
- Prireikus patraukti sunkų daiktą, pavyzdžiui, stalą, reikia prieiti prie pat jo, apkabinti iš šonų ir tada traukti.
- Grindims plauti tinkamiausia šluota ilgu kotu, kad nereikėtų susilenkti.
- Norint nuvalyti aukščiau esantį paviršių reikia užlipti ant pakylos, kėdės, kad nereikėtų jo siekti pasistiebus, persikreipus, pasilenkus ar atsilošus.
- Jei reikia nešti didelius svorius, būtina sudėti juos į du vienodus krepšius ir nešti abiem rankomis.
- Parduotuvėje prekes dėkite ne į krepšelį, o į vežimėlį.
- Pirkiniams nešti įsigykite krepšį su ratukais, kuprinę.
Kaip taisyklingai miegoti
- Jei čiužinys yra kietas, reikėtų rinktis storesnę pagalvę. Jei minkštas – plonesnę.
- Gulint ant pagalvės kaklas turi būti ne per daug palinkęs į priekį ar atloštas atgal.
- Kaklinė stuburo dalis visada turi turėti atramą, būti neišlinkusi.
- Stuburo padėtis turi likti natūrali, tada miegant jis nebus įsitempęs, galės atsipalaiduoti.
- Anatominė pagalvė palaiko natūralius stuburo linkius, kaklo raumenys miegant būna atsipalaidavę.
- Jei mėgstate miegoti ant nugaros, labiau tiks plonesnė ir plokštesnė pagalvė.
- Jei dažniau miegate ant šono, turėtumėte rinktis storesnę pagalvę.
- Bet kokiu atveju pagalvė neturi būti storesnė negu atstumas nuo ausies iki peties.
Mankštos pratimai sėdint darbo vietoje
- Kelias sekundes susikaupę žiūrėkite į arti esantį daiktą, paskui – į tolimą arba pažiūrėkite per langą.
- Laikykite galvą tiesiai, pasukite į vieną pusę, palaikykite 4–5 sekundes, sugrįžkite į pradinę padėtį, paskui pakartokite į kitą pusę.
- Sėdėkite atsipalaidavę, rankas nuleiskite žemyn ir kelkite pečius aukštyn, palaikykite apie 8 sekundes ir nuleiskite žemyn.
- Sėdėkite tiesiai, rankas padėkite ant šlaunų ir tiesia nugara lenkitės į priekį – nosimi siekite kelius, palaikykite 6–8 sekundes.
- Rankas sulenkite per alkūnes 90 laipsnių kampu, delnus pasukite į viršų, pirštus ištieskite, o paskui sulenkite juos.
- Sėdėkite pėdas laikydami ant grindų pečių pločiu, nugara tiesi, pėdos ir blauzdos turi sudaryti statų kampą, kulnus laikydami ant grindų, pėdas kelkite aukštyn.
- Smarkiai užmerkite ir atmerkite akis, kartokite šešis kartus. Pažiūrėkite žemyn, aukštyn, į kairę, į dešinę. Pamirksėkite, pasukite akimis ratus po kelis kartus į abi puses. Užmerkite dešinę akį, o kairę plačiai atmerkite, kartokite pratimą kita akimi. Suraukite kaktą, žiūrėkite piktai, paskui užsimerkite ir atsipalaiduokite.