Susirgus Bechterevo liga visą gyvenimą vargina didesnis ar mažesnis skausmas. Ši nepagydoma liga dažniausiai užklumpa jaunus, darbingo amžiaus žmones.
Lemia antigenas
„Bechterevo liga (ankilozinis spondiloartritas) – lėtinė, progresuojanti uždegiminė liga, kuri labiausiai pažeidžia stuburą, sąnarius“, – teigia Kauno centro poliklinikos gydytoja reumatologė Dalia Unikienė.
Ligos atsiradimo priežastys neaiškios iki šiol, yra įvairių jos kilmės teorijų. Manoma, kad įtakos gali turėti nuolat žmogaus organizme (žarnyne ar urogenitaliniame trakte) esanti bakterinė infekcija.
„Vis dėlto polinkis sirgti Bechterevo liga labiau siejamas su paveldimumu, – tvirtina gydytoja D. Unikienė. – Nustatyta, jog net iki 98 procentų ligonių turi žmogaus leukocitinį antigeną HLA-B27, kuris yra genetiškai paveldimas. Tačiau šį antigeną gali turėti ir nedidelė dalis sveikų, šia liga nesergančių žmonių. Ne visi, turintys šį geną, būtinai susirgs Bechterevo liga.“
Europoje ankiloziniu spondiloartritu serga apie 0,2–1,2 proc. gyventojų. Skaičiai gal ir nėra įspūdingi, bet ši lėtinė liga yra nepagydoma, o laiku jos nediagnozavus dažnas ligonis anksti tampa neįgalus.
„Kadangi Bechterevo ligą labiausiai lemia genai, dažniau serga pirmos eilės giminės. Turėjau pacientų iš tos pačios šeimos: sirgo tėvas, susirgo ir sūnus ar dukra, – pasakoja reumatologė. – Liga klastinga, nes ją sunkoka diagnozuoti. Kartais tėvams ligos eiga yra nesunki ir liga nediagnozuojama (dėl panašių simptomų ji dažnai painiojama su degeneraciniais stuburo pakitimais), bet suserga vaikai ir ieškant priežasčių paaiškėja, kad ta pačia liga serga jų tėvai“, – pasakoja reumatologė.
Bechterevo liga dažniausiai suserga jauni žmonės – iki 40–45 metų, tačiau ji gali užklupti bet kada. Pasitaiko, kad liga diagnozuojama net aštuonmečiams vaikams. Vyrai serga du tris kartus dažniau nei moterys.
Nugaros skausmai – pirmieji simptomai
Bechterevo liga nėra mirtina, tačiau drastiškai keičia žmogaus gyvenimo kokybę į blogąją pusę.
Liga pažeidžia stuburą. Pacientai pirmiausia skundžiasi nugaros skausmais, bet ją skauda daugeliui.
„Nugarą gali skaudėti dėl įvairių priežasčių – kaulų pažeidimų, degeneracinių stuburo pakitimų, minkštųjų audinių pažeidimų, raumenų susirgimų, tačiau Bechterevo ligai būdingas specifinis nugaros skausmas, reumatologijoje vadinamas uždegiminiu nugaros skausmu. Jis atsiranda pamažu, dažniausiai kamuoja naktimis, ypač sustiprėja rytais prieš atsibundant ar atsibudus iš miego, visas kūnas smarkiai sustingęs, sukaustytas“, – aiškina gydytoja D. Unikienė.
Šis kūno sustingimas trunka apie valandą ar ilgiau. Jei liga aktyvi, sustingimas gali trukti pusę dienos ar net visą dieną.
„Kitas būdingas Bechterevo ligos požymis – padarius nedidelę mankštą skausmas atlėgsta, būklė pagerėja, tačiau pailsėjus skausmas vėl atsinaujina“, – tvirtina reumatologė.
Skauda sėdmenų, kryžmens srityse. Skausmas gali plisti į šlaunis, kelius.
„Kai skausmas apima ir periferinius sąnarius, ligos eiga yra daug aktyvesnė, sunkesnė. Ligonį vargina įvairios entezopatijos (vietų, kur sausgyslės prisitvirtina prie kaulų, uždegimai), skausmingų taškų – entezitų būna kulnų, kelių, klubų srityse, – vardija gydytoja D. Unikienė. – Dažna Bechterevo ligos komplikacija – osteoporozė, gresianti kompresiniais slankstelių lūžiais, netgi gali pažeisti akis, inkstus.“
Ligai progresuojant uždegimas apima vis didesnę stuburo dalį – krūtinę, kaklą. Kaulėja raiščiai, stuburo sąnariai, mažėja judesių amplitudė – juosmeninės, kaklinės stuburo dalių judesiai tampa labai riboti. Ligoniui sunku pasilenkti, pasisukti į šoną, pasukti ar palenkti galvą. Netgi darosi sunku kvėpuoti dėl krūtinės slankstelių sukaulėjimo.
Negydant Bechterevo ligos ilgainiui uždegiminis procesas suardo visus slankstelių sąnarius, stuburas tampa nejudrus. Dėl nejudrumo slanksteliuose prasideda ir osteoporozinis procesas, stuburo raiščiai tampa neelastingi, galiausiai visi slanksteliai suauga į vieną kaulą, kuris rentgeno nuotraukoje matomas kaip bambukinė lazda.
„Tokio ligonio laikysena atrodo sukaustyta, ji panaši į išmaldos prašytojo pozą – galva nuleista, žmogus stovi sukumpęs, sulinkęs, negali išsitiesti, pasisukti“, – teigia gydytoja D. Unikienė.
Nejudrus stuburas tampa labai skausmingas, žmogui sunku stovėti, vaikščioti, atlikti įvairius kasdienius buities darbus.
„Liga lėtinė, trunkanti visą gyvenimą, gali būti įvairios eigos. Kartais ji apsiriboja tik uždegiminiais juosmeninės ar krūtininės nugaros dalies skausmais, kurie tai užeina, tai praeina. Gali skaudėti vieną ar kitą pusę, ar abi puses iš karto, skausmas pereina į sėdmenis. Tokio ligonio būklė gali pagerėti savaime, o paskui liga vėl paūmėja“, – tvirtina reumatologė.
Mankšta – kaip duona kasdieninė
Ankstyva diagnozė ir gydymas palengvina simptomus, pristabdo spartų ligos progresavimą, sąnarių deformaciją.
Gydymas priklauso nuo ligos stadijos, jos aktyvumo, komplikacijų – ar pažeisti periferiniai sąnariai, ypač pečių, klubų, kelių, ar pažeistos jau ir akys.
„Tokiais atvejais taikomas stipresnis gydymas, nes liga daug aktyvesnė, linkusi progresuoti, žmogus greičiau tampa neįgalus, – perspėja gydytoja D. Unikienė. – Esant periferiniam artritui, gydoma modifikuojamaisiais vaistais. Jeigu jie nelabai padeda, gali būti taikomas gydymas naujos rūšies medikamentais – biologinė terapija. Šie veiksmingi vaistai sumažina uždegimą, padidėja judesių amplitudė, pagerėja bendra ligonio būklė.“
Jei liga nėra labai aktyvi, skiriami nehormoniniai vaistai nuo uždegimo, skausmą malšinantys preparatai, mankšta ir fizioterapijos procedūros.
„Mankšta tokiems ligoniams turi būti kaip duona kasdieninė, nes tam tikri fiziniai pratimai palengvina jų būklę. Nepasimankštinęs žmogus visą dieną bus sustingęs, sukaustytas, nedarbingas, negalės užsiimti įprasta veikla ir džiaugtis gyvenimu. Kartais pacientus būna sunku įtikinti sistemingai mankštintis, bet jie gana greitai pajunta mankštos naudą ir noriai ją daro“, – pasakoja reumatologė.
Stuburo judrumą padeda išlaikyti ne tik gydomoji mankšta, bet ir fizioterapijos procedūros, masažai. Šios priemonės palengvina žmogaus būklę ligai paūmėjus.
„Manualinė terapija labiau tinka po stuburo traumų, tačiau sergant Bechterevo liga ji duoda nedidelį poveikį. Todėl piktnaudžiauti ja nereikėtų nei sergantiesiems Bechterevo liga, nei lėtinėmis degeneracinėmis stuburo ligomis, nes žmogus pripranta ir vengia mankštintis, judėti“, – aiškina gydytoja.
Ligonis turi suprasti, kad vien vaistais savo būklės nepagerins. Ji labai priklauso nuo fizinio aktyvumo. Jei pacientas nesimankština, liga progresuoja greičiau, mažėja darbingumas, didėja sustingimas, skausmas ir negalia.
„Nors tai sunki, nepagydoma liga, tačiau jos prognozė gana palanki, jei taikomas reikiamas gydymas ir pats ligonis stengiasi ją kontroliuoti“, – tvirtina gydytoja D. Unikienė.
Mankšta tokiems ligoniams turi būti kaip duona kasdieninė, nes tam tikri fiziniai pratimai palengvina jų būklę.
Naudingi patarimai
- Reguliariai, keliskart per dieną darykite mankštą.
- Venkite ilgalaikio nejudrumo, pagal galimybes būkite fiziškai aktyvūs.
- Jei tik galite, plaukiokite baseine.
- Miegokite kietoje, lygioje lovoje be pagalvės.
- Avėkite patogius žemakulnius batus.
- Atsisakykite darbo, jei jį dirbant kūno padėtis yra netaisyklinga.
Sveikatos alėja
Violeta Gustaitytė