Gydytojai ortopedai teigia – tai, kaip formuojasi vaiko pėdos, lemia jo laikyseną, sąnarių ir raumenų būklę, eiseną, net bendrą organizmo būklę. Tad mažomis kojytėmis būtina rūpintis nuo pirmųjų žingsnių – leisti joms augti nevaržomoms, kad vaikutis kiek įmanoma daugiau lakstytų basomis namie ir lauke, žaistų judrius žaidimus bei mankštintų pėdutes. Taip pat svarbu parinkti tinkamą avalynę. Juk avint netinkamus ar net traumuojančius batukus pakinta pėdos funkcija ir tai daro didžiulę žalą.
Skirtingas amžius ir problemos
Vaiko pėda formuojasi skirtingais etapais, o kiekviename jų gali susidurti su fiziologiniais pakitimais, net skausmais. Tai neturėtų gąsdinti, juk augimas – sudėtingas procesas. Visgi svarbu žinoti, kas normalu, o kada jau derėtų susirūpinti. Medikai primena, kad visi maži vaikai yra pilnapadžiai. Taip nutinka dėl jų laikysenos ir pėdutėse esančio riebalinio audinio, kurio yra kur kas daugiau nei suaugusio žmogaus pėdoje, taip pat fiziologinio raiščių laisvumo. Fiziologinė plokščiapėdystė dažniausiai išaugama iki 5 metų. Tuomet išsivysto pėdos skliautai ir susiformuoja eisena. Iki tol vaikiška eisena ir laikysena stipriai skiriasi nuo suaugusiojo. Vos tik pradėjusių vaikščioti mažylių kojos dažnai būna O formos, pėdos sukasi į vidų. Trimečiai neretai vaikšto ant pirštų galų, jų keliukai dažnai primena X formą. Šešiamečiai dažnai skundžiasi kulnų skausmu, nes būtent tuomet pradeda formuotis normali eisena. O 12–14 m. vaikams kartais sopa kelių sąnarius. Šiuo etapu kūnas sparčiai auga ir keliams tenka sunki našta. Yra atvejų, kai pėdų formavimasis užtrunka net iki 16–18 m. Apie 40 % vaikų naktimis kenčia kojų skausmus, kurie palengvėja atlikus lengvą masažą. Daugelis tokių negalavimų visiškai nepavojingi ir praeina savaime. Tačiau sunerimti reikėtų, jeigu šešiamečio vidinis pėdos skliautas yra nusileidęs ir liečia žemę, vaikas skundžiasi skausmu ar pėdų nuovargiu. Tokiu atveju derėtų nedelsti ir kreiptis į specialistą. Kita vertus, konsultuotis su ortopedu niekada ne per anksti. Įvertinęs mažylio pėdutes, specialistas patars, kaip elgtis toliau, kad augtų sveikos.
Ortopedinė avalynė – tik deformuotoms pėdutėms
Gydytojai primena, kad individualiai gaminama ortopedinė avalynė skiriama tik vaikučiams, kurių pėdutėms reikia pagalbos, kurių pėdutės deformuotos ar serga kokiomis nors ligomis.
Jeigu tokia avalyne apausime sveikas vaiko pėdas, galime padaryti joms ,,meškos paslaugą“.
Dėl nežinojimo, užmovę ortopedinius batukus vaikui, turinčiam natūralią pėdų fiziologija, tėvai gali sužaloti iš esmės sveikas mažylio pėdas. Ortopedinė avalynė skirta tik vaikams su rimtais sveikatos sutrikimais. Ortopedinei ir profilaktinei avalynei taikomi skirtingi reikalavimai ir į tai labai reikėtų atsižvelgti.
Kokių taisyklių paisyti renkantis?
Pirmoji taisyklė, kurios būtina paisyti, yra paprasta – avalynę rinktis derėtų kartu su vaiku, net ir ieškant pirmųjų batukų. Būtina pasimatuoti, idealu, jeigu mažylis gali šiek tiek pasivaikščioti ar pabėgioti. Vien stebint vaiko reakcijas ir žingsnius galima įvertinti, ar jaučiasi patogiai. Vaikų pėdos auga labai greitai, todėl svarbu reguliariai tikrinti batukų dydį ir formą. 
Rekomenduojama kas 3–4 mėnesius įvertinti, ar dar tinkami. Paprastai siūloma paisyti nykščio taisyklės. Pagal ją, nuo mažylio kojos nykščio iki batuko priekio turi likti apie 1,5 cm. Ši laisva erdvė leidžia pėdutei jaustis komfortiškai, netrukdo tinkamai augti.
Vaikams skirta profilaktinė avalynė turi turėti šiek tiek kietesnį užkulnį, kuris stabilizuoja čiurną, jeigu viduje yra supinatorius su atrama išilginiam skliautui, tai ta atrama turi būti minkšta ir minimali.
Svarbu kreipti dėmesį į tai, ar vidurinė pado dalis lanksti. Nuo pado lankstumo priklauso vaiko žingsnio lengvumas ir gebėjimas kokybiškai atsispirti priekine pėdos dalimi. Tinkamos vaikiškos avalynės padas turi būti neslidus ir lygus, be jokių pakulnių. Šie elementai padeda geresniam ne tik pėdų, bet ir raumenų mechanizmo vystymuisi.
Svarbu prisiminti!
- Batų priekiai turėtų būti ganėtinai platūs. Mat tai padeda užtikrinti, kad nebūtų varžomi pėdos ir pirštukų
- Batukai turėtų būti pagaminti iš kuo natūralesnių medžiagų, geriausia natūralios odos. Sintetinė avalynė skatina prakaitavimą, pėdų oda negali kvėpuoti, o tai sukelia diskomfortą.
- Vaikų kojoms, ypač augimo laikotarpiu, iš tiesų tenka didelis krūvis. Netinkama avalynė gali lemti kojų nuovargį ir skausmą, o tai savo ruožtu paveikia vaiko aktyvumą.
- Netinkama avalynė keičia natūralios pėdos struktūrą, todėl itin svarbu parinkti vaikui tinkamą batų dydį, – jie turi būti kaip tik, ne per maži ir ne per dideli, ne per platūs ir ne per siauri.